Grybauskaitei nusprendus tylėti, Masiulis tęsia – papasakojo dar daugiau

Ko siekė E. Masiulis, išleisdamas savo atsiminimų knygą „Baltas apykakles prasegus“? Jis pats interviu „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis interviu“ dėstė, kad knyga yra autobiografinė, kur jis dalinasi prisiminimais ir užsiima savirefleksija.

„Aš, kaip juokaudamas sakau, kad, kai žmonės patenka į kalėjimą, tai turi du pasirinkimus: arba skaityti kitų knygas, arba rašyti savo. Aš pasirinkau antrąjį variantą“, – kalbėjo E. Masiulis.

Buvęs politikas dėstė knygoje norėjęs parodyti, kokia trapi riba yra tarp sėkmės ir sunkumų gyvenime.

„Gyvenime teko užsiimti įvairiomis veiklomis. Per tą laikotarpį teko sukaupti įvairios patirties politikoje. Pagrindinis knygos leitmotyvas yra žinutė apie tai, koks yra trapus žmogaus gyvenimas – tarp labai sėkmingo ir tarp gyvenimo, kada įkrenti į gilią duobę“, – sakė E. Masiulis.

Jis aiškino nesiekiąs šia knyga savęs reabilituoti arba kažkam kerštauti.

„Tai yra mano nuoširdūs prisiminimai. Knyga yra paremta tikrais įvykiais, bet nepretenduoja į dokumentiką arba labai sudėtingas teisines ekvilibristikas bylos kontekste“, – aiškino E. Masiulis.

Jis taip pat sakė norėjęs žmonėms papasakoti įvykių iš politinės virtuvės, kaip gimsta sprendimai, kokios būna emocijos, „kad nebūtinai tai, kas žmonėms pasakoma, taip ir yra“.

Jau anksčiau E. Masiulis išgarsėjo fraze: „aš tiek papasakosiu, kad Lietuvoje bus įdomu gyventi“.

„Nuo tos frazės praėjo jau kokie dešimt metų. Tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Per tuos dešimt metų buvo įvairių įvykių, naujienų, kurios iš dalies irgi jau mano tą skambiai pasakytą frazę pildė. Sakykime, buvo skandalas su „tulpių paštu“, kiti įvairūs bylos akcentai“, – pripažino E. Masiulis.

Pasak buvusio politiko, jo knyga nepretenduoja į išpažintį.

„Bet aš manau, kad skaitytojai ras naujų aspektų, detalių, kurios iki šiol nebuvo žinomos, kiek tai yra susiję su mano byla, mano istorija, mano politiko keliu“, – sakė E. Masiulis.

Vienoje jau paviešintų knygos ištraukų buvęs politikas teigia, kad, ruošiantis 2014 m. prezidento rinkimams, Dalia Grybauskaitė prašė jo pasikalbėti su „MG Baltic“ savininku dėl palankesnio jos veiklos nušvietimo koncerno žiniasklaidoje. D. Grybauskaitė šių teiginių nekomentuoja.

Buvęs politikas „Žinių radijo“ laidoje šiek tiek daugiau papasakojo apie tai, kad vieno iš susitikimo su tuometine prezidente D. Grybauskaite metu jis iš prezidentės išgirdęs tokią užuominą.

„Tuo metu Seime vyko įvairios iniciatyvos apie galimos interpeliacijos prezidentei, vyko intensyvios politinės batalijos su tuometine socialdemokratų Vyriausybe ir prezidentė pasiguodė, kad žiniasklaidoje ją blogai nušviečia, kad jai reikėtų didesnio žurnalistų solidarumo išdėstant savo poziciją kovoje prieš tuometinę socialdemokratų daugumą Parlamente. Tarp šito pasisakymo nuskambėjo jos paprašymas perduoti linkėjimus D. Mockui ir tuo pačiu pasidomėti LNK televizijoje, ar nebūtų galima palankiau nušviesti įvairias jos iniciatyvas“, – pasakojo E. Masiulis.

Pasak jo, tuo metu, kaip yra jau ir bylos duomenyse užfiksuota, jis šitą prašymą perdavęs tuometiniam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir koncerno teisininkui Romanui Raulynaičiui.

„Gerdami kavą apie tai pasikalbėjome. Nežinau, ar jie perdavė D. Mockui, ar ne“, – sakė E. Masiulis.

Politikas pasakojo, kad išėjus iš susitikimo jam buvo kilę minčių, iš kur prezidentė žino ir kodėl būtent jo to prašo, nes apie niekada nebuvo D. Grybauskaitei užsiminęs apie savo ryšius.

„Juolab, kad tuo metu bendravau ne tik su šios žiniasklaidos savininkais arba savininkų atstovais, bet ir su kitomis žiniasklaidomis santykiai buvo tikrai geri. Ką ir knygoje rašau, man tada kilo įtarimų, kuriais aš pasidalinau, kad šita informacija galėjo pasiekti prezidentę iš įvairių slaptų pažymų, kurias prezidentė gaudavo. Tam tikra prasme, gal taip paprašydama, ji ir išsidavė“, – sakė E. Masiulis.

Paklaustas, ar nebijo po savo liudijimų sulaukti teisinių pasekmių, buvęs politikas sako, kad savo knygoje pateikta informacija nepretenduoja į objektyvumą.

„Aš nepretenduoju į objektyvius dalykus. Tai yra mano prisiminimais paremta knyga. Man atrodo, kad buvo taip, jeigu kažkam atrodo kitaip, tegul įrodinėja, kad atrodė kitaip. Tikrai nebijau teisinių pasekmių, nes manau, kad negali žmonės nežinoti visų aplinkybių, ir matau reikalą, kad Lietuva žinotų visas aplinkybes, nors ir jau praėjo nemažai laiko. Manau, kad turiu teisę papasakoti tai, kas iki šiol galbūt visuomenei nebuvo žinoma“, – sakė E. Masiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir „tulpių pašte“, kuris tuo metu figūravo, yra laiškų, kurie buvo parašyti laiškai iš adreso „tulpe@lrvk.lt“, kuriuose yra užsimenama ir apie linkėjimus D. Mockui, ir apie kitus dalykus.

„Šiuo atveju nieko tokio, ko nebuvo, šitoje knygoje neparašiau“, – teigė E. Masiulis.

Kitoje ištraukoje iš jo knygos užsimenama apie Eugenijaus Gentvilo 2000-aisiais perduotą segtuvą, kurio jis nenorėjo laikyti savo savivaldybės seife. Tuomet jis buvo savivaldybės meru.

Knygos autorius neišdavė intrigos, ar atidarė tą segtuvą ir kas jame. Paklaustas, ar kažkam iš jo buvusių politinių bendražygių turėtų būti neramu laukti viešos knygos versijos, E. Masiulis atsakė filosofiškai.

„Aš labai ramiai į viską žiūriu, jeigu kažkam neramiai miegasi, tai vaistinėse yra įvairių preparatų, gali įsigyti papildų. Jeigu kažkas ir jaučiasi neramiai, tai gal tai yra tiesiog silpnų žmonių požymis“, – sakė E. Masiulis.

Paklaustas apie jo asmeninę situaciją, buvęs politikas teigia gerbiąs Lietuvos teismų sprendimus ir juos pripažįsta.

„Atgailaudamas ir jausdamas savo atsakomybę ir kaltę už padarytus veiksmus, pelnytai atlieku bausmę. O kelti abejones dėl atskirų pareigūnų tam tikrų veiksmų atliekant kratas arba kažkokius kitus dalykus proceso metu, tai, aš atsiprašau, bet aš manau, kad Lietuva dar yra demokratinė šalis, ir net ir nuteistasis gali tokias abejones turėti“, – kalbėjo E. Masiulis.

Apie savo ateities tikslus jis kol kas kalba nekonkrečiai.

„Šiandieną kalbėti apie politiką nėra jokios prasmės. Šiuo metu atlieku bausmę, ir mano artimiausi tikslai yra sąžiningai, nuoširdžiai atlikti bausmę ir toliau gyventi ir būti naudingu, pirmiausia, šeimai, artimiesiems ir, aišku, bendruomenei, ir, kiek sugebėsiu valstybei“, – sakė E. Masiulis.

Buvęs politikas, apmąstydamas praeities veiksmus, vienu savo klaidų įvardija išpuikimą.

„Turėjau nemažai laiko savianalizei. Mačiau labai didžiules klaidas, kurias aš dariau. Tarp tokių klaidų yra turbūt ir mano paties išpuikimas ir per didelis pasitikėjimas kai kuriais kitais mane supančiais žmonėmis ir mano neįvertinimas atsakomybės ir svorio, kurį turėjau visuomenėje, ir tas lengvabūdiškas elgesys“, – sakė E. Masiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad už savo padarytas klaidas jis labai skaudžiai jau sumokėjo ir tebemoka dabar.