RT Tyrimų skyriaus turima informacija, nors politinėse diskusijose Lietuvos karinės žvalgybos vadovo pozicija yra vadinama strategine ir kertine Lietuvai geopolitinių pokyčių kontekste, realiausias ir kol kas vienintelis minimas kandidatas tapti naujuoju Lietuvos karinės žvalgybos vadu pulkininkas Mindaugas Mažonas neturi magistro išsilavinimo. Tokio reikalavimo nėra ir Antrojo žvalgybų tarnybų departamento vadovo pareigybės aprašyme, o turėti aukštesnį nei bakalauro universitetinį išsilavinimą pulkininkams bei brigados generolams Lietuvos kariuomenėje tapo privalu tik pernai.
Kilus įtampai dėl socialdemokratų deleguotos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimo karinės žvalgybos vadą Elegijų Paulavičių perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, šiuo metu yra svarstoma keisti šios strateginės pareigybės – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM vadovo – skyrimo tvarką. Kaip vieną iš argumentų tokiam pokyčiui politikai mini šios pareigybės svarbą geopolitinių pokyčių laikotarpiu, esą todėl jos vadovas neturėtų būti skiriamas tik krašto apsaugos ministro sprendimu.
Tokiai pertvarkai teigia pritariantis ir premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Be to, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis tos pačios koalicijos atstovas Giedrimas Jeglinskas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prieš kurį laiką teigė pateiksiąs ministrei reikalavimą į NSGK komitetą atnešti bent tris pavardes kandidatų, kuriuos parlamentarai galėtų išklausyti ir tada palyginti visų jų vizijas. Anot NSGK vadovo, „Lietuva nusipelnė, kariuomenė, karinė žvalgyba nusipelno mažiausiai trijų pavardžių, o ne kažkokio susitarimo“.
AOTD prie KAM direktoriaus pareigybei yra patvirtintas brigados generolo pareiginis laipsnis. Į šią pareigybę pagal Lietuvos įstatymus gali būti skiriami pulkininko arba brigados generolo laipsnį turintys karininkai. Direktorių skiria krašto apsaugos ministras.
NSGK komiteto reikalavimas ministerijai, kuris galėtų padėti išrinkti tinkamiausią svarbios institucijos vadovą, yra tik rekomendacinis, ministerijai jis neprivalomas, tad ar jo bus paisoma, abejojama. Kol kas vienintelis realiausias kandidatas tapti naujuoju karinės žvalgybos vadovu yra minimas pulkininkas Mindaugas Mažonas, šiuo metu einantis Lietuvos karo atašė pareigas JAV ir Kanadoje. Anksčiau jis vadovo Specialiųjų operacijų pajėgoms (SOP).
Politikai viešose diskusijose kelia AOTD prie KAM ir jos vadovui aukščiausius reikalavimus, tačiau direktoriaus pareigybės aprašyme nėra būtinybės turėti magistro laipsnį.
Išsamūs AOTD direktoriaus nuostatai yra priskiriami įslaptintos informacijos dokumentams ir neviešinami, tačiau pagal Lietuvos įstatymus žvalgybos institucijos direktoriumi arba pavaduotoju gali būti skiriami ne mažesnę kaip penkerių metų vadovavimo patirtį turintys nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai bei turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o tai yra ne mažesnį kaip bakalauro laipsnį.
LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad pulkininkas M. Mažonas taip pat neturi magistro išsilavinimo. Remiantis KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pateiktais duomenimis, pulkininkas M. Mažonas 1999 m. Lietuvos karo akademijoje įgijo bakalauro laipsnį, o 2018 m. Baltijos gynybos koledže baigė strateginio lygmens kvalifikacijos kursus.
Trečio lygio strateginės profesinės studijos su magistro išsilavinimu Baltijos gynybos koledže tuo metu buvo derinamos jau beveik dešimtmetį. Karininkams šioje įstaigoje yra sudaryta galimybė šalia profesinės kvalifikacijos įgyti ir magistro išsilavinimą, pasirinkus papildomus modulius ir parašius magistro darbą. Panašios galimybės karininkams suteikiamos ir kitose karinių profesinių studijų įstaigose. Tačiau tuo metu, kai M. Mažonui 2020 m. prezidentas Gitanas Nausėda suteikė pulkininko laipsnį, magistro išsilavinimo reikalavimo nebuvo, užteko būti ištarnavusiam dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus metus. Tuo metu šiuos reikalavimus M. Mažonas, anot KAM, atitiko, nes, be įgytų profesinių kvalifikacijų, jis šešerius metus ėjo dalinio vado pareigas SOP.
Magistro išsilavinimas suteikiant pulkininko karinį laipsnį Lietuvoje atsirado tik nuo 2024 m. sausio.
Karininkų išsilavinimas kelia klausimų
Remiantis karininkų laipsnių suteikimo praktika, kuri iki pernai galiojo Lietuvoje, kai pulkininko laipsniui gauti karininkams nebuvo keliami aukštesnio akademinio išsilavinimo reikalavimai, ir brigados generolu Lietuvoje šiuo metu taip pat gali tapti karininkas be akademinio magistro laipsnio.
Panašu, jog 2024 m. sausį įvestas aukštesnio išsilavinimo reikalavimas karininkams kelia diskusijas pačioje sistemoje. Ministrė D. Šakalienė, kilus skandalui dėl AOTD vadovo, prieš kurį laiką LRT laidoje „Dienos tema“ pripažino, kad ji specialiai domėjosi karininkų akademinio išsilavinimo klausimu ir teigė mananti, kad šį klausimą reikėtų aptarti su kariuomenės vadovybe.
„Kažkuriuo metu rekomendacija paversta prievole turėti magistro laipsnį. Tiesiog kaip magistro laipsnį, mano vertinimu, yra klausimas, kurį galbūt vertėtų detaliau aptarti taip pat ir su mūsų kariuomenės vadovybe, nes tie magistro laipsniai, kiek dabar peržvelgiau sistemoje, kaip tik irgi domėjausi pastarąsias kelias savaites, yra labai įvairaus pobūdžio ir toli gražu ne visi yra tiesiogiai susiję su žmogaus atliekamu darbu. Tai laipsnis dėl laipsnio, kai kalbama apie magistrą, nemanau, kad yra savaime prasmingas, bet šiaip iš esmės, aišku, mes norime kuo aukštesnio išsilavinimo, kuo platesnio akiračio, kuo geresnių žinių turinčių kandidatų“, – teigė D. Šakalienė.
Laidos vedėjos paklausta, ar pulkininkų magistro laipsniais domėjosi dėl jau aptarto su prezidentu kandidato į AOTD vadus, ministrė atsakė, jog tai nėra susiję dalykai.
„Ne, vienareikšmiškai ne. Mes turime įvairiose pozicijose karių, kurie turi arba kurie neturi magistro laipsnio. Man tiesiog buvo iš tiesų aktualu pasižiūrėti, kiek tai yra relevantiška jų atliekamoms pareigoms, nes visi suprantame, kad tuo metu, kai žmogus studijuoja magistrantūroje, jis negali 100 proc. skirti laiko savo darbui“, – sakė D. Šakalienė.
Tuo metu dar nebuvo viešai žinoma, kad galimai su prezidentu kaip kandidatas aptartas pulkininkas M. Mažonas neturi magistro išsilavinimo.
Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas sako, kad šiuo metu esantys reikalavimai AOTD vadovo pareigybei yra labai aptakūs. Jis apskritai teigė manąs, kad į šias pareigas galėtų pretenduoti ir civiliai, o aukštesnis nei tik bakalauro laipsnio išsilavinimo reikalavimas turėtų būti taikomas ir jiems, ir kariškiams.
AOTD vadovo reikalavimų ir skyrimo pertvarkos NSGK, anot jos pirmininko, ketina imtis jau šį rudenį.
„Tai nėra šiaip „pulkininkiška“ pareigybė, tai institucijos vadovo pozicija. Turėtume išeiti iš užsiciklinimo, kad AOTD vadovas turėtų būti kariškis. Žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijos, kurias vykdo AOTD, yra strateginio lygmens veikla. AOTD direktoriumi turėtų būti skiriamas kompetentingas vadovas. AOTD per daugiau nei tris dešimtmečius užsiaugino stiprių lyderių – civilių, kurie taip pat turėtų būti svarstomi kandidatais į direktorius. Pakeldami pareigose žmones iš vidaus mes užtikrintume, kad direktoriumi tampa lyderis/ė, kuris giliai supranta departamento kompleksiškumus, turi santykius su sąjungininkų žvalgybomis, žino, kaip AOTD integruotųsi į bendrą gynybos paveikslą“, – teigė G. Jeglinskas.
Jo teigimu, nors kandidatu į AOTD vadovus laikomą pulkininką M. Mažoną jis vertina, tačiau skyrimo procesas, kurį vykdo KAM, esą toliau smukdo ministerijos reputaciją, nes, anot NSGK vadovo, yra vadovaujamasi subjektyviu „myliu-nemyliu“ principu.
Lietuvos karininkams akademinis išsilavinimas – vis dar ne prestižas
Paprašius patikslinti, ar krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė svarstytų keisti akademinio išsilavinimo reikalavimus naujai skiriamiems aukščiausio rango karininkams, ministerija liko prie jau išsakytos pozicijos LRT laidoje „Dienos tema“. Tačiau gynybos ekspertų teigimu, jei Lietuvoje politinė valdžia atšauktų sprendimą pulkininkams turėti magistro laipsnį, tai būtų didelis žingsnis atgal.
Tokios pozicijos laikosi Tomas Jermalavičius, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas. Anksčiau jis ėjo Baltijos gynybos koledžo, kuriame mokosi ir aukštesnę profesinę kvalifikaciją įgyja dauguma Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, karininkų, dekano pareigas.
Anot T. Jermalavičiaus, daugelyje mūsų regiono valstybių iki suvokimo, kad karinė lyderystė, karinis vadovavimas turi būti paremti ne tik profesionalumo kriterijais, išmintimi, drąsa, bet ir intelektualiniu potencialu, buvo prieita greičiau nei Lietuvoje. Ypač šioje srityje pažengusi Suomija.
„Suomijoje, jei generolas neturi daktaro laipsnio, jau kyla klausimų dėl jo intelektualinių gebėjimų, dėl jo gebėjimo diriguoti tai labai sudėtingai sistemai, valdyti jos pokyčius, galų gale, būti atsakingu tos mirtinos galios valdytoju“, – teigia T. Jermalavičius.
Estijoje, anot buvusio Baltijos gynybos koledžo dekano, reikalavimai aukšto rango karininkams turėti magistro akademinį išsilavinimą buvo įdiegti dar anksčiau nei Lietuvoje, kur priešprieša ir įtampa tarp profesinių ir akademinių studijų buvo nuo seno ir vis dar išlikusi.
„Estijos gynybos akademijoje jau antro lygio, t. y. jau kapitono kursuose, yra gaunamas magistro laipsnis. Lietuvoje dažnai buvo žiūrima, kad „ai, o kam tam pulkininkui reikia to platesnio išsilavinimo“. O paskui buvo sulaukiama nuolatinių skundų iš sprendėjų, kai pulkininkus reikia paaukštinti iki brigados generolų. Tada pasimato, kad pulkininkų ratas, kuris tiktų tam svarbesniam vaidmeniui, yra labai mažas. Jų kokybė nėra tokio lygio, kad galima būtų geriau pasirinkti. Ir skundžiamasi, kad su generalitetu santykiai yra gana komplikuoti, jie nesupranta civilių, kad tos diskusijos planuojant, strateguojant, kuriant koncepcijas yra labai sunkios, nes karininkai per siaurai biurokratiškai mato“, – teigia T. Jermalavičius.
Latvijoje magistro išsilavinimo reikia majoro laipsniui gauti.
Kita vertus, anot eksperto, karininko profesija yra labai sunki, tai pat sudėtinga ir karininko profesinio išsilavinimo ir edukavimo sistema.
„Iki generolo reikia pereiti penkis lygius, tai užima gana daug laiko. Kai kariuomenėms ir taip trūksta vadų, karininkų, jos negali sau leisti jų išleisti ilgesniam laikui kažkokioms dar ir akademinėms studijoms. Tai viena. Antra, yra ir toks požiūris išlikęs, gan senamadiškas, kad karininkui pakanka žinoti tą karybos siaurąją dalį: operacijų planavimą, operacijų valdymą, vadovavimą joms ir kad čia kažką plačiau matyti, žiūrėti tikrai nereikia. Bet modernios sistemos, karjeros planavimo sistemos nemato tos priešpriešos. Jos stengiasi ieškoti sinergijos tarp profesinio ir akademinio išsilavinimo, nes puikiai supranta, kad šiuolaikiniam karininkui, karininko profesijai reikia išmanyti ne tik operacijų planavimą, vykdymą, taktiką, bet ir turėti platesnį karinės galios kūrimo, palaikymo, panaudojimo kontekstą: geopolitinį, ekonominį, socialinį, technologinį. Reikia išmanyti karo teorijos pagrindus, karinės minties raidą, galų gale, sugebėti konceptualizuoti naujai įgautą savo profesinę patirtį. Ir tam yra reikalingos akademinės studijos – jos duoda mąstysenos instrumentus“, – teigė T. Jermalavičius.
