Betonas yra patvariausia ir ilgaamžiškiausia medžiaga, kuri kelis dešimtmečius išlaiko savo pirminę išvaizdą ir savybes. Tačiau net ir jis nėra apsaugotas nuo įvairaus gylio ir dydžio įtrūkimų. Tačiau betono įtrūkimai ne visada rodo klaidas, padarytas jį liejant ar netrukus busimojo pastato konstrukcijoje. Įtrūkimų priežastys gali būti įvairios, tačiau pasitelkus paprastus ir veiksmingus metodus juos galima greitai užtaisyti, naudojant tik improvizuotas medžiagas.
Kodėl betono konstrukcijoje atsiranda įtrūkimų – pagrindinės priežastys
Betonas yra labai atsparus bet kokioms apkrovoms ir pasižymi ilgaamžiškumu, tačiau jame taip pat gali atsirasti įtrūkimų. Jie gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- Pažeista betono mišinio ruošimo technologija – naudojant netinkamas smėlio ar vandens proporcijas, paviršiuje gali atsirasti nedidelių įtrūkimų. Kartu pirmieji įtrūkimų požymiai neretai atsiranda praėjus keleriems metams po klojimo arba iš karto po sukietėjimo.
- Netinkamas betono mišinio džiūvimas – medžiagos stiprumui ir patikimumui užtikrinti svarbu apsaugoti betono masę nuo perdžiūvimo, šalčio ir lietaus, kitaip ant jos gali atsirasti pažeidimų.
- Ekstremalios betono konstrukcijos eksploatavimo sąlygos – įtrūkimų susidarymą gali išprovokuoti dažni šalčiai arba didelė drėgmė.
Betono konstrukcijos judėjimą ir jos įtrūkimų atsiradimą gali sukelti nestabilus gruntas statant konstrukciją žemės drebėjimų pavojinguose regionuose.
Įtrūkimų tipai ir pavojai
Betono paviršiuje gali atsirasti įvairių tipų
įtrūkimų
, kurių pasekmės visai konstrukcijai gali būti skirtingos.
- Viso betono sluoksnio įtrūkimai yra pavojingiausia pažeidimo rūšis, ypač kai kalbama apie laikančiąją sieną. Jei betoninė konstrukcija deformuojasi, jos neįmanoma pataisyti; tragedijos padės išvengti tik konstrukcijos nugriovimas.
- Vidutinio pavojingumo pažeidimas, apimantis dalį betono sluoksnio. Atlikus remontą ir kompetentingai restauravus, konstrukcija patikimai tarnaus dar ne vieną dešimtmetį.
- Paviršiniai įtrūkimai – dažniausiai atsiranda išorinio betono sluoksnio arba tinko paviršiuje. Jis nekelia rimto pavojaus konstrukcijai ir yra lengvai pašalinamas savo jėgomis, naudojant improvizuotas medžiagas ir įrankius.
Be to, įtrūkimai gali būti skverniniai ir paviršiniai, kuriuos galima tvarkyti savarankiškai, naudojant įprastą glaistą. Norėdami greitai ir veiksmingai pašalinti defektus, galite pasinaudoti patyrusių statybininkų patarimais.
Įtrūkimų
šalinimas
cemento skiediniu
Įtrūkimų šalinimas cemento skiediniu Įtrūkimų šalinimas cemento skiediniu geriausiai tinka nedideliems ir negiliems sienos, grindų, fasado ar kito betoninio paviršiaus defektams taisyti. Norint tai padaryti, reikia laikytis žingsnis po žingsnio algoritmo:
- plyšys praplečiamas kaltu, kad būtų pašalintos dulkės ir likusios dangos dalelės;
- įtrūkimas kruopščiai išvalomas metaliniu šepečiu, o teršalai pašalinami dulkių siurbliu;
- skiediniui paruošti naudojama viena dalis cemento ir trys dalys smėlio;
- dėl papildomo stiprumo, plastiškumo ir patikimumo į mišinį įpilama ½ dalies PVA klijų;
- įtrūkimas užpildomas paruoštu mišiniu naudojant mentele;
- naudojant įprastinį skiedinį, lengvai laistoma, paruošto polimerinio mišinio papildomai drėkinti nereikia;
- jei plyšyje aptinkama armatūros, ji kruopščiai nuvaloma nuo nešvarumų ir padengiama specialia antikorozine priemone;
- po valymo klijų mišinys tepamas ne storesniu kaip 3 mm sluoksniu, po to padengiamas cemento skiediniu ir išlyginamas medine lentjuoste.
Esant giliems įtrūkimams, naudojamas pakopinis sandarinimas. Šiuo tikslu užtepamas pirmas sluoksnis ir paliekamas išdžiūti, po to padengiamas antru sluoksniu. Reikėtų nepamiršti, kad grindų užpildas tepamas su nedideliu „pertekliumi”, nes jis linkęs trauktis
. 2 dienos po grindų remonto darbų pabaigos galima dažyti, kloti laminatą arba linoleumą. Plyteles geriau kloti po kelių dienų, kai skiedinys visiškai sukietės.
Įtrūkimų sandarinimas hermetiku
Nedideliems įtrūkimams pašalinti galima naudoti drėgmei atsparų silikoninį hermetiką. prieš jį naudojant, pažeidimo vieta metaliniu šepečiu ir šluotele nuvaloma nuo purvo ir dulkių dalelių. Po to pagrindas lengvai apipurškiamas vandeniu ir užtepamas hermetiko sluoksnis. hermetikas
pasižymi greitu kietėjimu, tačiau jo kaina yra didesnė nei cemento. Todėl jį geriausia naudoti ploniems, nedideliems ir negiliems įtrūkimams sandarinti.
Epoksidinės dervos naudojimas
Epoksidinė derva tinka tik nedideliems pažeidimams sandarinti. Prieš tai įtrūkimas išvalomas ir praplečiamas, tada padaromos kelios skersinės įdubos metaliniams laikikliams, laikantiems pleistro vietą, laikyti. Kad sukibimas būtų geresnis, paviršius padengiamas gruntu.
Epoksidinės dervos mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, pridedant kietiklio. Papildomai galima įpilti šiek tiek smulkaus smėlio, kuris apsaugos masę nuo išsiplėtimo. Visiškai sukietėjus dervai, smėlio likučiai pašalinami šluotele.
Savaime išsiplečiantis
kordas Kordo naudojimas geriausiai tinka įtrūkimams šalinti patalpose, kuriose yra didelė drėgmė – rūsiuose, pusrūsiuose, vonios kambariuose ar baseinuose. Pirmiausia plyšys praplečiamas ir išvalomas nuo nešvarumų.
Klojant kordą reikia įsitikinti, kad iki viršutinio ir apatinio pažeidimo krašto liko apie 2 cm – taip jis gali plėstis veikiamas drėgmės. Ant kordo užtepamas poliuretano hermetiko sluoksnis ir išlyginamas mentele. Dėl sąlyčio su drėgme kordas išbrinksta ir visiškai užblokuoja drėgmės patekimą, užtikrindamas maksimalią hidroizoliaciją.
Naudojant glaistą
Įprastas gipsinis glaistas puikiai tinka mažiems ir ploniems plyšiams sienoje ar lubose užsandarinti. Prieš taisant defektas nuvalomas šepečiu, tada paruošiama kompozicija, pažeidimas padengiamas gruntu ir padengiamas glaisto sluoksniu
. Kai mišinys visiškai išdžiūsta, įtrūkimo vieta šlifuojama švitriniu popieriumi, užtepamas antras grunto sluoksnis ir baigiama dengti. Tokie darbai nereikalauja daug laiko ir finansinių išlaidų, o rezultatas džiugins patvarumu ir ilgaamžiškumu.
