Įvardijo 10 šalių, kuriose palankiausia kurti šeimą ir auginti vaikus

Vis daugiau valstybių siūlo ilgesnes tėvystės ir motinystės atostogas, paramą vaikų priežiūrai ir stipresnes socialinės apsaugos sistemas, siekdamos sumažinti spaudimą šeimoms ir skatinti gimstamumą, skelbia indianexpress.com. O ir patys tėvai visame pasaulyje vis atidžiau svarsto, kokioje aplinkoje norėtų auginti savo vaikus. Vien gero atlyginimo nebepakanka – šeimoms vis labiau rūpi saugumas, galimybės kuo daugiau laiko praleisti kartu, svarbi ir psichologinė gerovė, sveikatos priežiūros prieinamumas ir švietimo kokybė.

Augant diskusijoms apie perdegimą, stresą ir darbo bei asmeninio gyvenimo balansą, daugelis šeimų renkasi šalis, kurios aktyviai palaiko šeimų gerovę ir kelia ją į pirmą vietą. Kai kurios vyriausybės ėmėsi realių veiksmų – didesnį dėmesį kreipia į tėvystės ir motinystės atostogas, suteikia didesnę paramą vaikų priežiūrai ir stiprina socialinės gerovės sistemas. Tai leidžia tėvams daugiau dėmesio skirti vaikams, nejaučiant nuolatinio finansinio ir socialinio spaudimo.

„Global Citizen Solutions“ parengtoje ataskaitoje nurodomos šalys, siūlančios palankiausią aplinką šeimoms. Reitinge atsižvelgta į tokius kriterijus kaip saugumas, gyventojų laimės lygis, vaikų priežiūros įperkamumas, lankstūs darbo sprendimai bei tėvystės ir motinystės atostogų trukmė ir kokybė. Vienos šalys išsiskiria ramiu gyvenimo tempu ir į žmogų orientuota darbo kultūra, kitos – stipriomis valstybinėmis sistemomis ir žemu nusikalstamumo lygiu.

Suomija šiame sąraše užima pirmąją vietą – ši šalis garsėja aukštu gyventojų laimės rodikliu ir itin aukšto lygio švietimo sistema.

Danija reitinguojama iškart po Suomijos – danai pasižymi ramiu gyvenimo tempu, didelį dėmesį skiria pusiausvyrai tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Aukšti saugumo standartai, patikima socialinė parama kelia ne stresą, o tikrą palaimą.

Švedija patenka į geriausiųjų šalių trejetuką, kuriose geriausia auginti vaikus. Šalis atspindi ilgalaikį dėmesį šeimos gerovei ir lygybei. Tėvams suteikiama 480 dienų apmokamų tėvystės atostogų, kurios leidžia mamoms ir tėčiams tolygiau pasidalyti vaikų priežiūros atsakomybes.

Toliau sąraše – Nyderlandai, garsėjantys saugiais gyvenamaisiais rajonais ir lanksčia darbo kultūra. Miestai, tokie kaip Amsterdamas, Utrechtas ir Haga yra ypač populiarūs tarp šeimų.

Tokios šalys kaip Norvegija, Kanada ir Naujoji Zelandija taip pat užima aukštas pozicijas – jos siūlo aukštą pragyvenimo lygį, stiprias viešąsias paramos sistemas ir saugią aplinką vaikams. Beje, Europos šalys dominuoja reitinge, užimdamos 8 iš 10 palankiausių pozicijų.

Štai visas 10 geriausių šalių, laikomų tinkamiausiomis šeimai auginti, sąrašas:

Kitos institucijos, darančios panašius tyrimus, nurodė ir daugiau šalių, kurios yra tinkamos auginti vaikus. Pavyzdžiui, 2024 m. pabaigoje „Deluxe Holiday Homes“ išanalizavo 50 valstybių ir nustatė, kad tokių šalių tarpe turėtų atsidurti ir Omanas, Slovėnija, Čekija, Japonija, Jungtiniai Arabų Emiratai ir Pietų Korėja. Šalia jų buvo paminėtos ir Danija, Nyderlandai, Suomija, Norvegija.

Minėtame tyrime buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kokios yra vidutinės šeimos pragyvenimo išlaidos šalyje, koks vidutinis mėnesinis atlyginimas bei kokia vidutinė būsto nuomos kaina.

Demografai ir ekonomistai skelbia pavojų dėl Lietuvoje sparčiai mažėjančio gimstamumo, o politikai, visuomenininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutuoja, kokia prasmė auginti vaikus ir kaip tam suteikti daugiau motyvacijos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėja dr. Rūta Latinytė, analizuojanti šiuolaikinės visuomenės procesus, atkreipia dėmesį į nematomą vaikų auginimo aspektą – augantį vienišų mamų skaičių. Negana to, vienišumą motinystėje patiria ne tik išsiskyrusios ar solo mamos, bet ir formaliai ištekėjusios moterys, rašoma pranešime spaudai. Apie jas socialiniuose tinkluose vis dažniau nuskamba sąvoka „ištekėjusi vieniša mama“ (angl. married single mom). Ji apibūdina mamas, kurios gyvena santuokoje ar partnerystėje, tačiau kasdienybėje jaučiasi taip, lyg prižiūrėtų vaikus ir visą šeimos ūkį vienos – be pakankamos partnerių pagalbos, palaikymo ir emocinio artumo. Tyrėja atskleidžia medijose aptariamus santykių modelius ir atsakomybių pasiskirstymą, kurių nelygybė kai kuriose šeimose išsekina abi puses.

„Svarbu pabrėžti, kad santykiai ir jų dinamika visada yra dviejų žmonių procesas, o dėl jų išsekimo ar nutrūkimo niekada nebūna atsakingas tik vienas. Todėl kalbėti reiktų ne apie „blogus“ vyrus ar žmonas, o apie struktūrinius stereotipus, vaidmenų ir atsakomybių pasiskirstymo modelius, kurie kartais susiklosto tyliai ir nepastebimai – dažnai abiem pusėms net nespėjus jų aptarti“, – teigia R. Latinytė.

Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (beveik dukart mažiau nei prieš dešimtmetį), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, skelbė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Aurelija Auškalnytė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, paskatino nepasiduoti manipuliacijoms esą moterys nebenori gimdyti ir pateikė statistiką, kad per dvidešimt metų labiausiai sumažėjo būtent gimdančių nepilnamečių skaičius: net dešimt kartų. Tai rodo, kad pragyvenimo lygis auga, moterys ir vyrai planuoja šeimą apgalvotai ir vyresniame amžiuje, įvertinę ekonomines galimybes. Kita vertus, pasak dr. R. Latinytės, yra dar viena priežastis, dėl kurios vaikų šeimose gimsta mažiau nei galbūt norėtųsi. Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. vienišų tėvų (dažniausiai – mamų) šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga. Kas antroje besiskiriančioje šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Europoje ir JAV apie du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys ir šį sprendimą prieš tai gerai apgalvoja. Vienišumo jausmas, patiriamas dar būnant santuokoje – vienas iš svarbių faktorių.