Jazzu prakalbo apie gyvenimo kryžkelę: šioje šalyje lubas jau pasiekiau prieš 7 metus

Vedėjas Ramūnas Zilnys pokalbį pradėjo klausdamas atlikėjos apie jos koncertus, iš kurių vienas įvyko Kaune, kitas Klaipėdoje, o dabar laukia ir paskutinis – Vilniuje.

„Šie koncertai gimė labai netikėtai, vasarą, kai grojome tokiame festivalyje, kuris daugiau neįvyks su orkestru ir iš žmonių, kurie man yra svarbūs, sulaukiau labai daug gerų atsiliepimų. Pati be galo gerai visą laiką jaučiausi grodama su orkestru, tai yra labai reta galimybė bet kokiam atlikėjui, ypatingai Lietuvoje.

Po koncerto buvo tiek liaupsių, galvojau, kad gerai man sekasi dainuoti su orkestru, todėl reikia grand dalyką padaryti. Tačiau, na, orkestras, jau kažkur girdėta, Monika Liu su orkestru, Merūnas su orkestru. Norėjosi naujo koncepto, naujo starto su nauju albumu. Nepasakyčiau, kad buvau kažkur dingusi, bet vis tik buvau labiau mama nei muzikantė pastaruosius tris metus, todėl norėjau ir dėl savęs padaryti tokį grand dalyką“, – pasakojo J. Arlauskaitė-Jazzu.

„Muzikos salėje“ pasirodė Jazzu:

Toliau ji pasakojo, kad pasitarusi su komanda nusprendė, kad vis tik žengs į sceną su orkestru, kuriam vadovauja Paulius Lygnugaris bei choru „Viva“.

„Visas tas komplektas žmonių, su manimi yra 107. Buvo pakankamai sudėtingas procesas, nes suburti tiek žmonių, sujungti tiek repeticijom, tiek apskritai dalintis idėjom yra pakankamai sudėtinga. Pusę laiko savo pačios nuostabai gyvenau Plungėje, kur man labai patiko, kartu ir pailsėjau. Šie koncertai yra šioks toks mano pačios atgimimas, labai didelė deklaracija, nes jį suvaldyti ir stovėti viso to priešakyje reikia drąsos ir atsakomybės. Kartu tai yra privilegija, todėl jaučiu dėkingumą“, – sakė atlikėja.

„Nes aš, kai pagalvoju, o ką man veikti kitais metais, groti su penkiais orkestrais? Manau, kad man tai buvo toks kaip ir karjeros pikas. Nešneku apie dideliu turus, šneku apie konceptą, išpildymą ir muzikinę to dalį, nežinau, kas bus toliau, nes naujas albumas išleistas, dideli koncertai padaryti. Dabar noriu pailsėti, o kas bus toliau, man labai sunku pasakyti, nes labai daugelyje gyvenimo kryžkelių šiuo metu stoviu. Nežinau, kas bus, labai daug ką keičiu. Ar bus tie penki orkestrai? Tikriausiai ne. Ar koncertuosiu dažnai? Tikrai ne. Ar koncertuosiu kitaip, kažkokiose keistesnėse vietose ar kita forma? Taip, bet tikriausiai labai retai“, – sakė J. Arlauskaitė-Jazzu.

Pokalbio metu pastebėjus, kad atlikėja yra labai atviras žmogus, kuris neretai savo mintimis dalijasi socialiniuose tinkluose bei domėtasi, ką ji turinti omenyje pastaraisiais metais kalbėdama apie sprendimą nebedainuoti.

„Man labai svarbu yra, ko noriu aš. Kad esu dėkinga ir jaučiuosi reikalinga, tai – faktas, dėl to vis dar esu čia, bet šiuo metu gyvenime norisi kitokių dalykų. Atvirai pasakysiu, man šiek tiek maža vietos ir aš jau matau šiek tiek kitokią kryptį. Manau, kad lubas šioje nuostabioje šalyje esu pasiekusi prieš 7 metus ir negaliu gyventi aš intercijos. Aš – ne toks žmogus. Man daugiau nei kad įvyko čia, man daugiau nebeįvyks. Nepradėsiu kurti rusiško popso, nepradėsiu kurti šūdinos muzikos, nepradėsiu pataikauti, nepradėsiu kurti nestilingos muzikos. Mano antras vardas visada buvo kokybė, stilius, jautrumas. Nežinau, nesu tikra, ar nūdienos žmogui reikia to, ką aš galiu duoti. Jaučiuosi šiek tiek svetima ir pasauliui ir Lietuvos kontekstuose. Tai nėra nieko liūdno, tragiško ar radikalaus.

Taip pat skaitykite:  Policija skubiai kreipiasi į lietuvius: prašo atsiliepti aukojusius šiai moteriai

Yra etapai, kai tu, žmogus, sustoji ir apmąstai. 20 metų scenoje yra labai daug, aš jau daug padariau. Manau, kad pasaulis yra didelis, o dėl kažkokių įsivaizduojamų iliuzijų ar kažkokių scenarijų kartais taip save apribojame, bijome žengti žingsnį toliau ar kažką keisti. Esu Jautis, man kažką keisti be galo sunku, labai prisirišu prie žmonių, situacijų, man reikia komforto, žinojimo, kas bus toliau. Bet karantinas, karas, vaiko atėjimas man pasakė tokį dalyką, kad aš niekada nieko nežinau ir tai buvo pirmas impulsas. Jei aš nieko nežinau, kaip aš priimu tą nežinomybę, ar kaip tragediją ir baimę ar kaip laisvę. Šiuo metu renkuosi laisvę, save, kaip prioritetą ir klausiu, ko noriu aš. Aš tikrai noriu kurti, kursiu čia, nes čia yra mano bazė, nežinau kaip, nežinau, kada, aš tikrai kursiu ir dar kažkur kitur, o dabar tikrai ką žinau, man tikrai reikia atostogų“, – sakė Jazzu.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas