Kamilė Lukauskytė
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lankydamasis Jungtinėse Valstijose susitiko su lietuvių bendruomenių atstovais, mokytojais, mokiniais ir lietuviško paveldo puoselėtojais. Vizito metu nuskambėjo klausimas, nuo kurio priklauso lietuviškos tapatybės ateitis išeivijoje: ar jaunoji karta ir toliau kalbės lietuviškai, pažins savo istoriją ir jaus ryšį su Lietuva?
Rugsėjo 19 dieną K. Budrys lankėsi Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje bei Baltimorės Lietuvių namuose. Ten jis bendravo su bendruomenės nariais ir pabrėžė, kad lietuvybė užsienyje nėra savaime išliekantis dalykas – ją kasdien kuria šeimos, mokytojai ir bendruomenės.
Vaikams perduodama ne tik kalba
Vašingtone ministras apsilankė klasėse, bendravo su mokiniais ir mokytojais. Susitikime daugiausia dėmesio skirta lietuvių kalbos, kultūros ir tautinės tapatybės išsaugojimui.
Pasak K. Budrio, lituanistinės mokyklos atlieka svarbų vaidmenį palaikant jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Jo teigimu, lietuvių kalbos mokėjimas leidžia išeivijos vaikams ne tik išsaugoti ryšį su šeimos šaknimis, bet ir visavertiškai dalyvauti šiuolaikinės Lietuvos gyvenime.
Ministras pabrėžė, kad kalba, istorija ir tradicijos yra savotiškas tiltas tarp pasaulio lietuvių ir Lietuvos.
„Lietuvybė užsienyje gyvuoja tiek, kiek ją puoselėja žmonės – šeimos, mokytojai, bendruomenės“, – sakė K. Budrys.
Baltimorėje – ypatingas dėmesys lietuviškam paveldui
Vėliau ministras lankėsi Baltimorėje. Čia jis apsilankė Lietuvių namuose, Lietuvių muziejuje, bibliotekoje ir knygyne.
Šios institucijos atlieka kitą svarbią funkciją – saugo lietuvių išeivijos istoriją ir materialųjį bei kultūrinį paveldą.
K. Budrys susitiko su vietos lietuvių bendruomenės atstovais ir pasveikino Baltimorės Lietuvių namų bendruomenę šiemet gavus Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.
Pasak ministerijos, apdovanojimas įvertina ilgametį bendruomenės darbą saugant ir stiprinant lietuvišką tapatybę užsienyje.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Išeivijos bendruomenės šiandien yra ne tik vietos, kuriose susirenka užsienyje gyvenantys lietuviai.
Jos taip pat tampa vietomis, kuriose perduodama istorija, kalba ir kultūrinė atmintis.
K. Budrys pabrėžė, kad lietuvių paveldo institucijos padeda išsaugoti Lietuvos istorijos, kultūros ir valstybingumo atmintį bei perduoti ją ateities kartoms.
Tai ypač aktualu jaunajai kartai, kuri gimsta ir auga ne Lietuvoje. Vaikui lietuvių kalba gali būti ne kasdienė aplinkos kalba, o šeimos pasirinkimas. Todėl sprendimas lankyti lituanistinę mokyklą, kalbėti lietuviškai namuose ar dalyvauti bendruomenės gyvenime tampa svarbia tapatybės išsaugojimo dalimi.
„Lietuvai svarbus kiekvienas pasaulio lietuvis“
Susitikimuose ministras taip pat kalbėjo apie platesnį išeivijos vaidmenį.
Jo teigimu, užsienyje gyvenantys lietuviai yra svarbi šiuolaikinės Lietuvos dalis – jie padeda palaikyti ryšius su kitomis valstybėmis, prisideda prie ekonomikos, mokslo ir kultūros bei garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
„Lietuvai svarbus kiekvienas pasaulio lietuvis“, – pabrėžė K. Budrys.
Tačiau už šių žodžių slypi ir kur kas platesnis klausimas: kaip išlaikyti lietuvišką tapatybę tuomet, kai nuo Lietuvos skiria tūkstančiai kilometrų, o naujoji karta auga visai kitoje kultūrinėje aplinkoje?
Atsakymo vieno nėra. Tačiau Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenių veikla rodo, kad kalbos pamokos, kultūros renginiai, muziejai, bibliotekos ir šeimų pastangos gali tapti tuo ryšiu, kuris leidžia lietuviškai tapatybei nenutrūkti.
Lietuvybė užsienyje nėra vien prisiminimas apie Lietuvą. Ji išlieka gyva tol, kol atsiranda žmonių, pasirengusių ją perduoti savo vaikams.
