Teisingas darbas su tekstu yra veiksmingesnis nei beprasmis mokymasis iš atminties.
Kokia yra metodo esmė
Kad reikiamu momentu būtų lengviau prisiminti informaciją, būtina ją tinkamai struktūruoti ir susieti su turimomis žiniomis. Taip pat svarbu kuo dažniau grįžti prie medžiagos, naudoti ją praktiškai.
Skirkite tik 50 proc. laiko informacijos mokymuisi, o kitus 50 proc. skirkite jos apdorojimui.
Norint įsiminti informaciją iš knygos, neužtenka ją visą perskaityti. Ar net pakartoti ją du ar tris kartus. Taigi nešvaistykite laiko veltui ir nesistenkite visko įveikti per vieną dieną.
Perskaitykite keletą skyrių, o likusį laiką skirkite jų perpasakojimui ir aptarimui su kuo nors arba tiesiog užsirašykite pagrindines išmoktas mintis. Taip daug geriau prisiminsite, ką perskaitėte.
Kodėl tai veikia
NTL instituto atlikto mokymosi piramidės tyrimo duomenimis, mokiniai įsimena apie 90 % informacijos, jei gali ją iš karto pritaikyti arba paaiškinti kam nors kitam.
Taip atsitinka todėl, kad jie turi įtempti smegenis, galvoti apie medžiagą ir ją performuluoti.
Amerikiečių žurnalistas ir publicistas Danielis Coyle’as savo knygoje teigia, kad žmonės, kurie perskaito dešimt puslapių, o paskui užverčia knygą ir padaro perskaityto teksto santrauką, ilgainiui įsimena 50 proc. daugiau medžiagos nei tie, kurie tuos pačius 10 puslapių perskaito keturis kartus iš eilės ir tiesiog bando juos įsiminti.
Viskas priklauso nuo pastangų: kuo daugiau jų dedama dirbant su informacija, tuo geriau vyksta mokymosi procesas. Paviršutiniškas skaitymas ir paprastas kartojimas iš jūsų beveik nieko nereikalauja. O norėdami užsirašyti ar perfrazuoti, turite nustatyti pagrindinius dalykus, juos apdoroti ir susisteminti.
Kaip taikyti 50/50 metodą
Užsirašykite pastabas
Kiekvieną kartą, kai sužinote ką nors naujo, perskaitote geros knygos skyrių ar išklausote svarbią paskaitą, skirkite akimirką ir užsirašykite pagrindines mintis.
Dar geriau, priverskite save užsirašinėti tiesiogiai mokymosi metu.
Pakartotinai peržiūrėdami tai, ką išmokote, nutraukiate užmiršimo procesą ir padedate smegenims įtvirtinti naują informaciją. Psichologai tai vadina testavimo efektu.
Kad mokymasis būtų dar veiksmingesnis, užsirašinėkite rašikliu ir popieriumi. Mokslininkai teigia, kad „The Pen Is Mightier Than the Keyboard: Advantages of Longhand Over Laptop Note Taking” („Rašiklis yra galingesnis už klaviatūrą: ilgaplaukio užrašų rašymo privalumai”) , kuris sukuria stipresnį kognityvinį ryšį su mokomąja medžiaga nei klaviatūra. Taip yra todėl, kad rašome per greitai ir mūsų smegenys nespėja įsisavinti informacijos. Rašydami ranka galime rašyti lėčiau, tačiau įsimename daugiau ir geriau.
Paaiškinkite medžiagą kitiems
Nesijaudinkite, jei patys nedaug žinote apie temą, ir negalvokite apie tai, kiek žmonių turėsite ją perpasakoti. Tai visai nesvarbu. Svarbiausia sutelkti dėmesį į tai, ką mokotės ir kaip galite tuo pasidalyti su kitais.
Galite susikurti tinklaraštį ir jame rašyti naujas išmoktas idėjas. Pabandykite įrašyti podkastus arba kurti vaizdo įrašus ir dalytis savo mokymusi „YouTube”. Pažangą matysite nepriklausomai nuo to, ar turite skaitytojų ir klausytojų.
Šis metodas turi daug bendro su amerikiečių fiziko Richardo Feynmano metodais. Jis žinomas dėl savo gebėjimo populiariai paaiškinti sudėtingas temas, pavyzdžiui, kvantinę fiziką. Būtent jo mokymo būdas – perteikti žinias kitiems kuo paprastesne kalba. Taip galite greitai nustatyti spragas ir pamatyti, ko dar nesuprantate. Kitaip tariant, mokote kitus dėl savęs paties.
Patiko šis straipsnis? Pasidalykite juo su savo draugais „Facebook” tinkle:
