Žmogaus širdis dirba be laisvadienių. Ramybėje ji suplaka 60–80 kartų per minutę. Nors dažnai jos nejuntame, tačiau menkiausias bilstelėjimas krūtinėje pasėja nerimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 80 proc. širdies sutrikimų galima išvengti.
Širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje serga arti milijono žmonių, pusė kasmet mirštančių šalies gyventojų – kaip tik tokie ligoniai. Skaičiai daro įspūdį. Bet dažnam sveikam, deja, tik įspūdžiu ir lieka.
„Visi galvoja, kad yra nemirtingi – man tai čia tikrai nebus. Širdies ligos ir komplikacijos yra tikimybių žaidimas. Tu gali daryti viską gerai, turėti visus pomėgius ir gyvenimo būdo korekcijas, bet vis tiek gauti infarktą. Tiesiog tau nepasisekė. (…) Jeigu turi gerus genus, sveikatos rezervai yra labai dideli. Jei kraujagyslių vidinis sluoksnis yra pakankamai atsparus, tai nesveikas gyvenimo būdas neduoda tiek pažeidimo. Tačiau tokių žmonių visuomenėje yra nedaug“, – tikina kardiologas Rokas Šerpytis.
Rūkymas, viršsvoris ir stresas – pagrindiniai rizikos veiksniai
Miokardo infarktas, dar vadinamas širdies smūgiu, viena iš dažniausių širdies ligų. Skaudžiausių – irgi. Negrįžtamas širdies raumens pakenkimas gali baigtis mirtimi. Ar tikrai visada infarktas ištinka netikėtai?
„Pusė žmonių, kurie miršta nuo ūminio koronarinio sindromo žino, kad turi ligą. Kraujagyslė yra susiaurėjusi 75 proc. ir daugiau. Jie lipa į kalniuką, jiems užspaudžia krūtinę ir jie turi pailsėti. Po truputį ta kraujagyslė, jei žmogus nieko nedaro, susiaurėja ir ištinka infarktas. Miokardo infarktas gali nutikti, jei cholesterolio sankaupa kraujagyslėje siaurina 50 proc., tai neduoda jokių simptomų. Tačiau, jeigu žmogus suserga virusine, bakterine infekcija, negeria pakankamai vandens, jam užkyla kraujospūdis, tai ta riebalinė plokštelė gali įplyšti, trombocitai vienas šalia kito limpa ir užkemša tą kraujagyslę. Dėl to pusei žmonių tas infarktas būna kaip žaibas iš giedro dangaus“, – teigia R. Šerpytis.
Baugioje statistikoje, laimė, galima rasti ir paguodos: iki 65–erių net 9 iš 10 atvejų širdies ligų galima išvengti, teisingai valdant rizikos veiksnius. Ką konkrečiai kiekvienas galime padaryti?
„Kuomet žmogus nueina pas šeimos daktarą ir pasako, kad jūsų cholesterolis yra labai aukštas, aukštas kraujospūdis. Jei paklausia, kokia yra šeimos anamnezė ir yra pirmos eilės giminaičiai sirgę ir staiga mirę nuo širdies ligos, ta prognozė nėra gera“, – sako kardiologas.
Nerūkyti, kontroliuoti svorį ir vengti streso – tai patarimai, kuriuos medikai kartoja kuo besirgtume.
„Du pagrindiniai dalykai širdies ligoms yra aukštas spaudimas ir aukštas cholesterolis, aukšta gliukozė. Reikia pasitikrinti ir jeigu yra pakitę, juos reikia koreguoti. Didelę įtaką turi viršsvoris. Visame pasaulyje pusė žmonių turi viršsvorį. Žmogus labiausiai sau gali padėti gyvenimo eigoje neturėti viršsvorio. Tabako dūmai gali pažeisti vidinį kraujagyslių sluoksnį ir kaupiasi cholesterolio molekulės. Jeigu žmogus nesveikai maitinasi, nemiega ir turi didelį stresą, tas lėtinio uždegimo fonas daro didelę įtaką, kad jis pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį ir kaupiasi cholesterolis. Vandens dažniausiai mes geriame napakankamai ir tai sąlygoja širdies darbo apsunkinimą, nes kraujas būna klampesnis“, – vardija kardiologas.
O jei širdies liga vis dėlto ištiko, turėtume žinoti keletą svarbiausių dalykų.
„Jeigu žmogui staiga prasidėjo skausmas krūtinėje kairėje pusėje, plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį, o skausmas pirmą kartą toks gyvenime, spaudžia, atsiranda mirties baimė, tai reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai yra ūmaus miokardo infarkto požymiai, ypač, jei skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių. Jeigu turi aspirino, suvartoti jo 300–500 miligramų arba nitroglicerino tabletę po liežuviu“, – pataria R. Šerpytis.
Svarbu gaivinti ant kieto pagrindo
Kai ūmus širdies priepuolis ištinka šalia esantį žmogų, turime ne tik moralinę, bet ir teisinę pareigą padėti. Už pagalbos nesuteikimą, kai galima tai padaryti, yra numatyta teisinė atsakomybė. Jei priepuolio ištiktas žmogus prarado sąmonę, svarbiausia – nepasimesti.
„Prieiname arčiau, atlenkiam galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai. Toliau ranką glaudžiame prie krūtinės ir ausį prie burnos, 10 sekundžių klausome. Jeigu per 10 sekundžių žmogus neįkvėpė arba įkvėpė tik 1 kartą, vadinasi, reikalingas širdies masažas, nes žmogus be sąmonės ir nekvėpuoja“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Aušra Kubilienė.
Anot jos, priepuolio ištiktas žmogus turi gulėti ant kieto pagrindo. „Kviečiame greitąją ir palikite garsiakalbį, dispečerė jums viską sakys, ką daryti. Žmogus turi gulėti ant kieto pagrindo, nemasažuokite lovoje, nes masažuosite čiužinį, o ne širdį. Traukiate ant žemės, apnuoginate krūtinę. Kodėl to reikia? Jei žmogus bus su rūbais, tiesiog galite ne ten paspausti, o jei bus su papuošalais, sau susižeisite rankas. Toliau – paspaudimo vieta. Labai paprastai pasakysiu: atrandame skrandžio duobutę, atrandame kaklo duobutę ir imame centrą“, – aiškina A. Kubilienė.
Pirmosios pagalbos instruktorė pataria nukentėjusįjį gaivinti pasikeičiant su kitu žmogumi. „Kada nustojame gaivinti? Kai atsigauna arba kai atvažiuoja medikai. Bet ne tada, kai pamačiau medikus per langą. Reikia palaukti, kol jie ateis. Tai yra fizinis darbas, kai jūs pavargstate, būtų gerai, kad kas nors jus pakeistų. Nebijokite, kad lūš šonkauliai. Dažniausiai darant masažą jie lūžta. Aš manau, kad geriau lūžę šonkauliai negu prarasta gyvybė“, – teigia A. Kubilienė.
