Kamilė Lukauskytė
Prie Kauno mečetės kilęs konfliktas peržengė viešų diskusijų ribas. Po penktadienį vykusio baikerių susibūrimo, kai musulmonų maldos metu buvo triukšmaujama, leidžiama garsi muzika, skanduojama ir demonstratyviai atsinešta kiaulės galva, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Incidentas jau kelias dienas kelia audringas reakcijas visuomenėje ir tarp politikų. Dabar į situaciją įsitraukė ir teisėsauga.
Policija įvertino visą įvykio aplinkybių visumą
Kauno apskrities policija pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Pareigūnai vertins aplinkybes pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusias su kurstymu prieš žmonių grupę dėl tautybės, rasės, etninės kilmės, religijos ar kitų požymių, taip pat galimu trukdymu atlikti religines apeigas.
Tai jau gerokai rimtesnis teisinis etapas nei anksčiau pradėta administracinė teisena.
Prie mečetės susirinko apie šimtą baikerių
Rugsėjo 11-ąją, penktadienio maldos metu, prie Kauno mečetės susirinko maždaug šimtas motociklininkų.
Pasak musulmonų bendruomenės, prie maldos vietos buvo garsiai gazuojama motociklais, leidžiama muzika, šaukiama, švilpiama ir juokiamasi. Besimeldžiantys žmonės taip pat buvo fotografuojami ir filmuojami.
Tačiau didžiausią rezonansą sukėlė kitas veiksmas – prie mečetės buvo demonstratyviai laikoma tikra kiaulės galva.
Musulmonams kiaulė yra religiškai jautrus simbolis, todėl bendruomenė tokį veiksmą įvertino kaip tyčinę provokaciją.
Baikeriai savo žinutės aiškiai nepaaiškino
Incidento dalyviai skandavo „Lietuva“, tačiau viešojoje erdvėje kilo klausimų, kokį konkretų tikslą jie siekė pasiekti.
Baikeriai negalėjo aiškiai paaiškinti, kokią konkrečią žinutę norėjo perduoti savo akcija.
Tuo metu visuomenėje kilo diskusijos, ar tai buvo protestas dėl migracijos, musulmonų bendruomenės augimo ir integracijos klausimų, ar sąmoninga provokacija, pasirinkus būtent religinėms apeigoms skirtą laiką ir vietą.
Svarbu, kad teisėsauga kol kas vertina aplinkybes, todėl galutinės išvados dėl atsakomybės dar nėra padarytos.
Musulmonų bendruomenė: į provokacijas neatsakė
Kauno musulmonų religinė bendruomenė savo pozicijoje pabrėžė, kad jos nariai į incidentą reagavo ramiai.
Nepaisant triukšmo ir provokuojančio elgesio, tikintieji nesivėlė į fizinį konfliktą, užbaigė religines apeigas ir taikiai pasitraukė.
Bendruomenė taip pat iškėlė klausimą, ar religijos laisvė Lietuvoje yra realiai apsaugota, jeigu prie pat maldos vietos apeigų metu galima garsiai šaukti, leisti muziką, filmuoti besimeldžiančius žmones ir demonstruoti religiniu požiūriu provokuojančius simbolius.
Įsitraukė ir Seimo pirmininkas
Situaciją įvertino ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis pareiškė, kad tokie įvykiai neturėtų nei kartotis, nei tapti norma.
Politikas pabrėžė, kad visuomenėje gali būti skirtingų nuomonių apie migraciją, religiją ar kitus jautrius klausimus. Tačiau, jo teigimu, teisė kritikuoti ar protestuoti neturėtų virsti žmonių žeminimu ar trukdymu jiems atlikti religines apeigas.
Dėl to šis incidentas jau tapo ne vien Kauno, bet ir nacionalinio lygmens diskusija.
Dabar spręs teisėsauga
Ikiteisminio tyrimo pradžia dar nereiškia, kad konkretūs asmenys yra pripažinti kaltais. Tyrimo metu policija turės nustatyti, kas tiksliai vyko prie mečetės, kokių veiksmų ėmėsi susirinkusieji, kokie buvo jų tikslai ir ar jų elgesys atitinka baudžiamosios atsakomybės požymius.
Tačiau pats tyrimo pradėjimas rodo, kad penktadienio įvykis teisėsaugos vertinamas kur kas rimčiau nei paprastas triukšmingas protestas.
Kol visuomenėje toliau verda ginčai dėl migracijos, religijos ir viešosios tvarkos, vienas klausimas dabar persikelia į policijos kabinetus: ar prie Kauno mečetės vykusi akcija buvo protestas, ar sąmoninga provokacija, peržengusi įstatymo ribas?
Atsakymą turės pateikti tyrimas.
