Kamilė Lukauskytė
Naujausi Kremliaus pareiškimai Lietuvoje sukėlė aštrią reakciją. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva galėtų atsidurti Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jeigu šalies teritorijoje būtų dislokuoti sąjungininkų branduoliniai ginklai.
Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas į šiuos žodžius sureagavo be didesnių užuolankų. Jo teigimu, Maskva nutyli vieną esminę aplinkybę – Lietuva jau dabar yra Rusijos taikinys.
Kremliaus žinutė – su aiškiu perspėjimu
D. Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija galėtų atsidurti Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje tuo atveju, jeigu Lietuva leistų sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai regione ir taip netrūksta įtampos, o Baltijos šalys itin daug dėmesio skiria savo gynybos stiprinimui.
Maskvos retorika šiuo klausimu nėra nauja – Rusija ne kartą yra naudojusi grasinimus ir perspėjimus, kai NATO šalys priima sprendimus, kuriuos Kremlius vertina kaip saugumo grėsmę sau.
Tačiau šįkart Lietuvos krašto apsaugos ministras pasirinko ne diplomatinį aptakumą, o labai tiesią žinutę.
R. Kaunas: „Lietuva jau yra Rusijos taikinyje“
„Maskva turbūt pamiršo tiesiog paminėti, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje“, – LRT radijui pareiškė R. Kaunas.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus.
Jo vertinimu, naujausi Kremliaus grasinimai yra eilinė Maskvos provokacija ir bandymas įbauginti.
„Lietuva yra suvereni valstybė, Lietuva yra NATO aljanso, Europos Sąjungos narė, ir mes – lietuviai, Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Seimas – spręsime, kaip mums elgtis savo namuose“, – teigė ministras.
Ministras ragina nepasiduoti baimei
R. Kauno teigimu, Lietuva neturėtų priimti sprendimų vien dėl to, kad Maskva grasina ar bando daryti spaudimą.
Tai ne pirmas kartas, kai ministras kalba apie būtinybę visuomenę informuoti apie galimas Rusijos provokacijas, tačiau kartu pabrėžia, kad tokios žinutės neturėtų būti naudojamos visuomenei gąsdinti.
Anksčiau R. Kaunas yra sakęs, kad Rusija gali siekti įbauginti Lietuvos ir kitų NATO šalių visuomenes bei susilpninti paramą Ukrainai.
Lietuva stiprina pasirengimą
Kremliaus pareiškimai pasirodo tuo metu, kai Lietuva aktyviai stiprina savo gynybinius pajėgumus.
Šalyje daug dėmesio skiriama kariuomenės modernizavimui, oro gynybai, dronams, civiliniam pasirengimui ir NATO sąjungininkų buvimui regione.
Pastarosiomis dienomis tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat daug dėmesio skiriama tam, kaip Lietuva ruošiasi galimoms grėsmėms. Gyventojai mokomi bazinių išgyvenimo ir pirmosios pagalbos įgūdžių, o kariuomenė vis daugiau dėmesio skiria modernioms technologijoms ir bepiločiams orlaiviams.
Kodėl Maskva pasirinko būtent tokią retoriką?
R. Kaunas mano, kad Kremliaus pareiškimas pirmiausia yra politinis spaudimas.
Rusijai ypač nepatinka NATO infrastruktūros ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas rytiniame Aljanso flange. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija dėl savo geografinės padėties yra itin svarbios NATO rytinio flango valstybės.
Todėl Maskvos pareiškimai apie galimus branduolinius taikinius nėra vertinami izoliuotai – jie patenka į platesnį informacinio ir politinio spaudimo kontekstą.
Tačiau ministro žinutė aiški: Lietuva neketina keisti savo sprendimų vien todėl, kad Kremlius grasina.
„Mes spręsime, kaip elgtis savo namuose“
R. Kauno pareiškimas iš esmės siunčia Maskvai paprastą signalą – Lietuva pati spręs dėl savo saugumo politikos.
Tai reiškia, kad Kremliaus grasinimai neturėtų tapti veto teise Lietuvos sprendimams.
Tuo pat metu pats faktas, kad Maskva viešai kalba apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą ar Lietuvos įtraukimą į taikinių sąrašą, rodo, kad saugumo situacija regione išlieka itin jautri.
Kremlius pagrasino. Lietuva išgirdo. Tačiau R. Kauno atsakymas buvo kitoks, nei Maskva galėjo tikėtis: ne baimė, o pareiškimas, kad Lietuva jau yra Rusijos taikinyje ir neketina leisti Kremliaus grasinimams diktuoti savo sprendimų.
