Kamilė Lukauskytė
Jeigu Lietuvoje kiltų didelio masto ekstremali situacija ir tektų evakuoti gyventojus, Kauno rajonui numatytas itin svarbus vaidmuo. Savivaldybė skelbia esanti pasirengusi priimti net iki 23 tūkstančių žmonių, o turimų išteklių jiems aprūpinti turėtų pakakti iki mėnesio.
Kaip visa tai veiktų realybėje, savaitgalį buvo tikrinama praktiškai. Pirmą kartą šalies mastu išbandytas šiemet patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.
Pratybų scenarijus buvo rimtas – imituotas agresijos aktas ir jo sukelti padariniai, dėl kurių iš pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai turėjo būti evakuojami į kitas šalies vietas.
Kauno rajonui numatytas ypatingas vaidmuo
Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys paaiškino, kad savivaldybė mobilizacijos planuose yra numatyta kaip žmones priimanti teritorija.
Tai reiškia, kad kilus didelei krizei čia galėtų būti nukreipiami žmonės iš kitų Lietuvos vietovių.
Savivaldybės skaičiavimais, Kauno rajonas galėtų priimti iki 23 tūkst. gyventojų.
Tai prilygtų nemažo Lietuvos miesto gyventojų skaičiui, todėl reikėtų pasirūpinti ne tik žmonių atvykimu, bet ir jų registracija, apgyvendinimu, maitinimu, sveikatos priežiūra bei kitais kasdieniais poreikiais.
Imitavo didžiulę evakuaciją
Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu buvo tikrinamas scenarijus, pagal kurį dėl agresijos akto ir jo padarinių vyktų didelio masto gyventojų evakuacija.
Pagal sumanymą žmonės būtų evakuojami iš 30 savivaldybių į kitas 30 savivaldybių.
Tikrinama buvo praktiškai visa grandinė: kaip žmonės perspėjami apie pavojų, kaip jie surenkami, registruojami ir išvežami, kaip vyksta judėjimas per tranzitines savivaldybes ir galiausiai – kaip žmonės priimami paskirties vietoje.
Praktiniai veiksmai vyko Anykščių, Ignalinos, Kauno, Pakruojo, Švenčionių, Tauragės, Telšių ir Vilkaviškio rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Kitos savivaldybės procedūras tikrino savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.
Garliavoje įrengė tikrą priėmimo punktą
Kauno rajone pratybos neapsiribojo vien teoriniu planavimu.
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje buvo įrengtas gyventojų priėmimo punktas. Į jį atgabenta daugiau kaip 100 pratybų dalyvių iš Švenčionių ir Vilkaviškio savivaldybių.
Tai buvo didžiausias vienoje savivaldybėje per šias pratybas numatytas priimamų gyventojų skaičius.
Tačiau realios krizės atveju mastas būtų nepalyginamai didesnis – Kauno rajonas skaičiuoja galintis priimti iki 23 tūkst. žmonių.
Atsargų turėtų užtekti iki 30 dienų
Vien priimti žmones neužtenka. Didžiausias iššūkis prasidėtų jiems jau atvykus.
Reikėtų užtikrinti vietas miegoti, maistą, vandenį, higienos sąlygas ir kitus būtiniausius poreikius.
L. Dilio teigimu, savivaldybės turimų išteklių krizės atveju pakaktų priimtus gyventojus aprūpinti iki 30 dienų.
Tai vienas svarbiausių pratybose tikrintų klausimų, nes masinė evakuacija reikštų ne kelių valandų operaciją, o potencialiai ilgą laiką trunkantį žmonių apgyvendinimą.
Pratybos parodė ir rimtą spragą
Vis dėlto ne viskas vyko idealiai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė atkreipė dėmesį, kad vis dar trūksta bendros evakuojamų žmonių registravimo sistemos.
O ji realios krizės metu būtų itin svarbi.
Atvykstantys žmonės gali turėti labai skirtingų poreikių. Vieni gali būti su mažais vaikais, kiti – su augintiniais, dar kitiems dėl negalios gali reikėti pagalbos judėti. Kai kuriuos žmones gali tekti nugabenti į ligoninę ar specialiai pritaikytą apgyvendinimo vietą.
Todėl neužtenka vien žinoti bendrą atvykusių žmonių skaičių.
Reikia matyti, kas konkrečiai atvyko ir kokios pagalbos kiekvienam žmogui reikia.
Daugiausia chaoso – pačioje pradžioje
Raudonojo Kryžiaus atstovės vertinimu, didžiausia sumaištis kyla pirmosiomis evakuacijos minutėmis ir registruojant žmones.
Vėliau procesas tampa gerokai sklandesnis.
Tai patvirtino ir pratybose dalyvavę gyventojai. Iš Švenčionių rajono atvykę žmonės pasakojo gavę informaciją, kur susirinkti, išklausę instruktažą ir autobusais buvę nuvežti į numatytą vietą.
Vienas dalyvis pasakojo žinutę apie evakuaciją gavęs maždaug 8.30 val., o išvykęs prieš 11 valandą. Dalį laiko teko laukti, kol buvo pasirūpinta vaikščiojimo negalią turinčia moterimi.
Nepamiršo žmonių su negalia
PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas pabrėžė, kad planuojant masinę evakuaciją būtina įvertinti skirtingas visuomenės grupes.
Žmonėms su negalia ar kitiems pažeidžiamiems gyventojams gali prireikti specialaus transporto, papildomos pagalbos ir daugiau laiko.
Būtent todėl jie buvo įtraukti ir į praktinį pratybų scenarijų.
Tai leidžia patikrinti ne tik gražiai popieriuje atrodantį planą, bet ir problemas, kurios išryškėtų realioje situacijoje.
Ruošiamasi ne tik evakuacijai
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė priminė, kad masinė gyventojų evakuacija yra tik viena civilinės saugos sistemos dalis.
Lietuvoje taip pat plečiamas priedangų tinklas, modernizuojamos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, investuojama į kolektyvinės apsaugos statinius bei bendrą valstybės ir visuomenės pasirengimą krizėms.
Tuo metu vykstančiose valstybės ginkluotosios gynybos pratybose „Perkūno griausmas 2026“ tikrinamas ir kariuomenės pasirengimas pereiti iš taikos meto į krizinę situaciją, saugoti pasienį bei kritinę infrastruktūrą.
Skaičius, kurį verta įsidėmėti – 23 tūkstančiai
Pratybos nereiškia, kad tokia masinė evakuacija šiuo metu planuojama vykdyti. Jų tikslas – patikrinti iš anksto parengtus veiksmus tam atvejui, jeigu ekstremali situacija iš tiesų susidarytų.
Tačiau jos atskleidė labai konkretų Kauno rajono vaidmenį.
Kilus didelio masto krizei, savivaldybė turėtų tapti viena iš vietų, į kurias būtų nukreipiami evakuojami Lietuvos gyventojai.
Ir mastas būtų milžiniškas – iki 23 tūkst. žmonių, kuriems Kauno rajonas skaičiuoja galintis užtikrinti būtiniausius poreikius iki 30 dienų.
Praktinis bandymas parodė, kad sistema veikia, tačiau kartu išryškino ir tai, ką dar reikia taisyti. Viena svarbiausių užduočių – sukurti bendresnę registravimo sistemą, kad tikros krizės metu būtų aišku ne tik kiek žmonių atvyko, bet ir kokios pagalbos jiems reikia.
