Augantis nekilnojamojo turto aktyvumas ir jo priežastys
Šių metų pirmasis pusmetis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pasižymi padidėjusiu aktyvumu, kuris yra apie 6 proc. didesnis nei pernai. Šis augimas susijęs su keliais svarbiais veiksniais. Pirmiausia, keletą metų trukęs rinkos stagnacijos laikotarpis, kai dėl išaugusių kainų ir didesnių bankų palūkanų daugelis pirkėjų atidėjo sprendimus, dabar baigėsi. Pagerėjus pasiūlai, gerėjant finansavimo galimybėms bei toliau augant atlyginimams, žmonės aktyviau grįžta į rinką, ypač vidutinio ir ekonominio segmento būstų srityje.
Svarbu pažymėti, kad aktyvumas nėra būdingas tik Vilniaus miestui – panašios tendencijos pastebimos ir Kaune bei Klaipėdoje. Šiuose miestuose anksčiau trūko pakankamos pasiūlos, tačiau atsiradus naujiems projektams ir plėtotojams, paklausa ėmė sparčiai augti. Kainų augimas fiksuojamas ne tik sostinėje, bet ir kituose regionuose, o tai iš dalies lemia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip karas Ukrainoje bei medžiagų trūkumas, kurie padidina statybos kaštus.
Kainų dinamika ir išoriniai veiksniai
Vilniaus nekilnojamojo turto rinka per pastaruosius metus parodė reikšmingą kainų augimą – apie 12 proc., o pardavimų skaičius išaugo net 144 proc. Tačiau šiais metais augimas šiek tiek stabilizuojasi. Kainų kilimą lemia ne tik didėjanti paklausa, bet ir išoriniai veiksniai, tokie kaip valstybės užsakymai statybos sektoriui, ypač kariniams objektams, kuriems skirta daugiau nei 1 mlrd. eurų. Šie užsakymai apkrauna statybų pramonę, kuri nepajėgia patenkinti visų poreikių, todėl kyla statybinių medžiagų kainos.
Geopolitinė situacija, ypač karas Irane ir naftos kainų kilimas, dar labiau didina statybinių medžiagų, tokių kaip apšiltinimo medžiagos, polistirolas ir bituminės medžiagos, kainas. Tai tiesiogiai veikia būsto kainų augimą. Ekspertai pažymi, kad būsto kainos turėtų augti maždaug tiek pat, kiek ir bendroji infliacija, tačiau šiuo metu kainų augimas viršija infliacijos lygį, o tai rodo rinkoje esančių pinigų gausą.
Kauno nekilnojamojo turto rinka – sparčiausiai auganti
Kauno rinkoje per pastaruosius metus būsto kainos išaugo beveik 16 proc., o tai yra didžiausias augimas tarp Lietuvos miestų. Šį reiškinį daugiausia lėmė pasiūlos ir paklausos disbalansas. Anksčiau Kaune buvo didelė paklausa, tačiau trūko naujų būstų pasiūlos. Kai atsirado daugiau projektų, jie greitai išperkami, o tai skatina kainų kilimą. Todėl Kaunas laikomas viena perspektyviausių investicijų ir plėtros krypčių nekilnojamojo turto sektoriuje.
10 proc. pradinis įnašas – galimybė ne visiems
Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios nauja tvarka, leidžianti pirmojo būsto pirkėjams naudotis 10 proc. pradiniu įnašu. Tačiau ši galimybė bus taikoma tik tiems, kurie atitinka du pagrindinius kriterijus: tai turi būti pirmasis įsigyjamas būstas ir pirmoji paskola. Dėl griežtų reikalavimų tikimasi, kad tokia lengvata bus prieinama maždaug trečdaliui ar ketvirtadaliui pirkėjų.
Yra situacijų, kai būstą perka pora, tačiau tik vienam iš jų tai yra pirmas būstas, o kitam ne, todėl kyla neaiškumų, kaip tokie atvejai bus vertinami. Dėl šių aplinkybių dalis pirkėjų gali nusivilti, nes negalės pasinaudoti sumažinto pradinio įnašo galimybe.
Psichologiniai veiksniai ir rinkos reakcija
Žmonių elgsena rinkoje taip pat yra stipriai paveikta psichologinių veiksnių. Informacija apie artėjančius pokyčius ir galimą kainų augimą skatina pirkėjus greičiau priimti sprendimus ir įsigyti būstą anksčiau. Šis skubėjimas kyla ne tiek iš tiesioginių pokyčių, kiek iš baimės, kad kainos dar labiau pakils. Todėl psichologinis veiksnys šiuo metu veikia netgi stipriau nei realūs rinkos pokyčiai.
Regionų svarba ir rinkos perspektyvos
Ne tik Vilnius, bet ir kiti didieji miestai, kaip Kaunas ir Klaipėda, rodo patrauklumą nekilnojamojo turto vystymo požiūriu. Išaugusi paklausa ir gerėjanti pasiūla šiuose regionuose kuria palankias sąlygas tiek pirkėjams, tiek investuotojams. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į rinkos reguliavimą ir finansavimo sąlygas, kad nekilnojamojo turto rinkos augimas būtų tvarus ir prieinamas kuo platesniam pirkėjų ratui.
