Kamilė Lukauskytė
Viešosios žiniasklaidos objektyvumas vėl tapo diskusijų tema. Publicistas ir politinis veikėjas Gintaras Furmanavičius spalio 9 dieną paskelbtoje nuomonės skiltyje sukritikavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pasirinktus ekspertus. Jo dėmesį patraukė tai, kad trys specialistai, vertinę Generalinės prokuratūros veiksmus LRT atžvilgiu, išsakė panašius nuogąstavimus. Publicistas taip pat atkreipė dėmesį į kai kurių pašnekovų institucinius ryšius.
Kas sukėlė ginčą?
Diskusija kilo po Generalinės prokuratūros kreipimosi į LRT. Visuomeninis transliuotojas paskelbė publikaciją, kurioje specialistai vertino, ar toks kreipimasis gali kelti grėsmę redakcinei nepriklausomybei.
LRT kalbino buvusią Konstitucinio Teismo teisėją Tomą Birmontienę, žiniasklaidos tyrėją Deimantą Jastramskį ir Lietuvos žurnalistikos centro vadovę Džiną Donauskaitę.
T. Birmontienė prokuratūros veiksmus įvertino kaip cenzūrą, D. Jastramskis įžvelgė galimą poveikį žiniasklaidos turiniui, o D. Donauskaitė kalbėjo apie redakcinės nepriklausomybės apsaugą.
G. Furmanavičiui kilo klausimas, kodėl publikacijoje nebuvo pateikta daugiau skirtingų ekspertinių vertinimų.
Vienas ekspertas – LRT tarybos narys
Didžiausią dėmesį publicistas skyrė D. Jastramskiui.
Jis yra Vilniaus universiteto profesorius ir žiniasklaidos tyrėjas, tačiau kartu eina LRT tarybos nario pareigas.
G. Furmanavičiaus vertinimu, ši aplinkybė svarbi, kai ekspertas komentuoja situaciją, tiesiogiai susijusią su pačiu transliuotoju.
Publicistas kelia klausimą, ar skaitytojams pakankamai aiškiai pristatomi pašnekovų instituciniai ryšiai.
Vis dėlto narystė LRT taryboje savaime nereiškia, kad eksperto išsakytas vertinimas yra neteisingas ar neobjektyvus.
Dėmesio sulaukė ir bendri projektai
G. Furmanavičius taip pat nagrinėjo Lietuvos žurnalistikos centro ir LRT sąsajas.
Jis priminė, kad D. Jastramskis anksčiau vadovavo Lietuvos žurnalistikos centrui, o dabar šiai organizacijai vadovauja D. Donauskaitė.
Publicistas atkreipė dėmesį ir į bendrus centro bei LRT projektus, taip pat į organizacijos ryšius su Atviros Lietuvos fondu.
Jo nuomone, tokia informacija gali būti svarbi skaitytojams vertinant ekspertų pasisakymus.
Tačiau pats autorius pripažino, kad bendri projektai ar profesiniai ryšiai neįrodo, jog specialistų nuomonės buvo nupirktos arba jiems kas nors nurodinėjo, ką sakyti.
Klausimų sukėlė ir buvusios teisėjos biografija
Trečioji LRT kalbinta specialistė – buvusi Konstitucinio Teismo teisėja T. Birmontienė.
G. Furmanavičius priminė jos ankstesnę profesinę veiklą sovietmečiu, kai ji dėstė SSRS vidaus reikalų ministerijos aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete.
Vėliau T. Birmontienė dirbo žmogaus teisių srityje, ėjo prezidento patarėjos pareigas ir tapo Konstitucinio Teismo teisėja.
Publicistas teigė, kad vertinant ekspertus verta matyti visą jų profesinę biografiją.
Kita vertus, prieš kelis dešimtmečius eitos pareigos savaime neparodo, ar dabartiniai teisiniai argumentai pagrįsti. Tam būtina nagrinėti pačių argumentų turinį.
Ar vienodos ekspertų nuomonės reiškia šališkumą?
Pagrindinė G. Furmanavičiaus išsakyta mintis – objektyvumą lemia ne tik faktų tikslumas, bet ir tai, kokie pašnekovai pasirenkami bei kokia informacija apie juos pateikiama auditorijai.
Jo vertinimu, kai visi publikacijos ekspertai laikosi panašios pozicijos, skaitytojams gali susidaryti įspūdis, kad kitokių argumentų nėra.
Tačiau vien ekspertų nuomonių sutapimas dar nėra šališkumo įrodymas. Skirtingi specialistai gali nepriklausomai prieiti prie panašių išvadų.
Svarbiausia atskirti patikrinamus faktus, ekspertų teisines išvadas ir publicisto interpretacijas.
G. Furmanavičiaus tekstas yra nuomonės komentaras, o ne oficialaus tyrimo išvada. Jame keliami klausimai apie žiniasklaidos skaidrumą, tačiau nepateikiama įrodymų, kad aptarti ekspertai būtų veikę pagal kieno nors nurodymus.
Diskusija primena, kad pasitikėjimui žiniasklaida svarbūs ne tik patikimi šaltiniai, bet ir aiškus jų pristatymas bei galimybė susipažinti su skirtingais pagrįstais argumentais.
