Mažmeniniai investuotojai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vis dar yra labai konservatyvūs ir dėl to iš savo finansinio turto uždirba daug mažiau nei Skandinavijos ar Beniliukso valstybių gyventojai, – sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Spalio pradžioje Vilniuje vykusioje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje skaitytame pranešime jis priminė, kas yra sudėtinės palūkanos ir paragino gerai pagalvoti, kuris posakis investavime yra teisingesnis: „geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje“ ar „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“.
Dvi geros žinios
Ž. Mauricas pristatė, kad Lietuvos gyventojų finansinė sveikata pastaraisiais metais gerėjo.
„Ji auga itin greitai. Per pastaruosius 5 metus visose Baltijos šalyse ji augo daug sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuva pirmauja. Namų ūkių finansinio turto augimas nuo pirmojo 2019 m. ketvirčio iki pirmojo 2024 m. ketvirčio siekė 78 proc. Palyginti, Latvijoje – 60 proc., Estijoje – 48 proc.
2024 m. vienam Estijos gyventojui teko 35907 eurai namų ūkiuose sukaupto finansinio turto, vienam Lietuvos – 26289 eurai, Latvijos – 22319 eurai“, – dėstė jis.
Dar viena gera naujiena, pasak ekonomisto, yra tai, kad net ir sustojus Lietuvos ekonomikos augimui, jos gyventojų finansinio turto artėjimas prie Vakarų Europos šalių turėtų tęstis.
„Taip yra dėl to, kad turtui sukaupti reikia laiko, kai bendrojo vidaus produkto įvertinimas yra tik vienų metų nuotrauka.
Tai tampa akivaizdu palyginus situaciją Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pirmąjį 2024 m. ketvirtį vienam gyventojui tenkantis namų ūkių finansinis turtas Danijoje siekė 223 tūkst. eurų, Liuksemburge – 184 tūkst. eurų, Nyderlanduose – 176 tūkst. eurų ir t. t. Kai Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 36 tūkst., 26 tūkst. ir 22 tūkst. eurų.
Skandinavijos ir Beniliukso šalys yra sukaupusios daug daugiau turto nei Baltijos ar kitos Rytų ir Centrinės Europos šalys“, – sakė Ž. Mauricas.
Jis pažymėjo, kad kai kurias valstybes pagal BVP vienam gyventojui Lietuva jau yra beveik pavijusi.
„Baltijos šalių BVP vienam gyventojui siekia 60 proc. euro zonos vidurkio, kai Graikijos – 52 proc., Ispanijos – 71 proc., o Italijos – 84 proc.
Baltijos šalys taip pat jau yra aplenkusios Graikiją pagal vienam gyventojui tenkantį namų ūkių finansinį turtą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jis siekia 33 proc. euro zonos vidurkio, kai Graikijoje – 29 proc. Tačiau vis dar atsiliekama nuo Ispanijos (66 proc.), o Italijoje (115 proc.) jis netgi didesnis nei Vokietijoje“, – sakė Ž. Mauricas.
Bloga žinia – renkamės konservatyvias investavimo strategijas
Blogoji žinia, anot pranešėjo, yra tai, kad Baltijos šalių namų ūkiai renkasi gana konservatyvią investavimo strategiją.
„Sunkiai dirbame, sukuriame daug BVP, dalį jo sutaupome ir mūsų finansinis turtas auga. Tačiau ar jis auga dėl to, kad investuojame protingai? Ar atneša aukšto lygio grąžą? Atsakymas – nelabai.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų finansinio turto yra laikoma grynaisiais, sąskaitose arba indėliuose (57 proc.). Dar visai neseniai visas šis turtas nešė nulinę grąžą. Taip, indėliai dabar jau bent kažkiek sukuria.
Akcijos 2022 m. Lietuvoje sudarė 2 proc. viso gyventojų finansinio turto, investiciniai fondai – 3 proc., pensijų fondai – 13 proc., draudimo fondai – 3 proc., o kitas turtas – 21 proc.
Palyginti, grynieji pagal ES vidurkį sudarė 42 proc., kai Skandinavijos šalyse – 29 proc., akcijos – atitinkamai 6 proc. ir 11 proc., investiciniai fondai – 12 ir 11 proc., pensijų fondai – 15 proc. ir 25 proc., draudimo fondai – 19 proc. ir 17 proc., o likęs turtas – 4 proc. ir 6 proc.“, – pranešimo skaidrėse rodė ekonomistas.
Ž. Mauricas apibendrino, kad skandinavų finansinis turtas per pastarąjį dešimtmetį sukūrė maždaug 2 proc. didesnę finansinę grąžą (6 proc.) nei lietuvių (4 proc.).
„Net jeigu prieš dešimt metų būtume buvę tame pačiame lygyje pagal turimą turtą, vis tiek šiandien lietuviai nuo skandinavų atsiliktų maždaug ketvirtadaliu. Vien dėl to, kad jie į grąžą kuriantį turtą investuoja labiau.
Mūsų konservatyvumas lemia lėtesnį turtėjimą. Taip, mes augame greičiau, bet nerizikuodami negauname tiek, kiek galėtume. Tai turi pasekmių visai ekonomikai“, – sakė jis.
Net jeigu prieš dešimt metų būtume buvę tame pačiame lygyje pagal turimą turtą, vis tiek šiandien lietuviai nuo skandinavų atsiliktų maždaug ketvirtadaliu.
„Sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas, – Alberto Einšteino citatą priminė Ž. Mauricas. – Tie, kas jas supranta, uždirba, o tie, kurie ne – sumoka.“
„Mes kol kas esame labiau tie, kurie moka. Jau patyrėme šaltą dušą, kai turėjome išgyventi infliacijos šoką“, – pridūrė jis.
Ekonomisto pateiktais duomenimis, Lietuvos gyventojų 2020 m. turėti indėliai prarado nemažai vertės. Nors jų suma per 4 metus iki 2024 m. padidėjo 55,9 proc., tačiau atsižvelgus į infliaciją padidėjimas siekė tik 19,59 proc.
„Tie, kas investavo į grąžą generuojantį finansinį turtą (ar netgi nekilnojamąjį turtą) savo turtą paaugino, o tie, kurie toliau pinigus laikė tiesiog sąskaitoje, turto neteko“, – sakė jis.
Ž. Mauricas prisiminė savo studijų laikais atliktą tyrimą, kuris parodė, kad finansiškai raštingi žmonės dažniau renkasi investuoti į rizikingą finansinį turtą.
„Žmonės su prastomis žiniomis apie investavimą dažniausiai rinkdavosi NT, taip pat – gyvybės draudimą, kuris leisdavo susimažinti mokamą gyventojų pajamų mokestį. Žinoma, investuoti į NT nėra blogai. Geriau, nei neinvestuoti apskritai. Tačiau nėra protinga visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje“, – sakė jis.
Galiausiai, pranešėjas nusistebėjo, kad Lietuvoje besikeičiant kartoms, situacija lieka ta pati.
„Kai su jais bendrauju, jaunimas sako, kad turi lėšų, bet neturi laiko, nežino į ką kreiptis. Pavyzdžiui, kai paklausiu, ar žino, kaip nusipirkti obligacijų, paprastai atsako, kad ne.
Tiesa, Estija yra kur kas geresnėje padėtyje Tarp 16–34 m. amžiaus gyventojų Estijoje akcijų turi 13 proc. gyventojų, Latvijoje – 1 proc., Lietuvoje – 3 proc. Palyginti, kalbant apie 55–64 m. amžiaus grupę, Estijoje akcijų turi 6 proc. jos atstovų, Latvijoje – 5 proc., Lietuvoje – 0 proc.“, – 2021 m. vykdytos apklausos duomenis pateikė Ž. Mauricas.
