Lietuvoje birželį smarkiai išaugo ir toliau kyla degalų kainos. Energetikai teigia, kad dyzelinas ir benzinas brangsta dėl sezoniškumo, verslas tai kategoriškai atmeta. Kas teisus?
Nurodo skirtingas priežastis
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia, kad degalų kainos Lietuvoje pradėjo kilti ir artimiausiu metu dar šiek tiek brangs dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo.
Degalinių verslo atstovai prielaidą, kad degalų kainos vasarą kyla dėl sezoniškumo, nes neva žmonės pradeda daugiau keliauti, o ūkininkai vyksta į laukus nuimti derliaus, atmeta kaip nepagrįstą. Pasak jų, Lietuvoje degalinių yra daugiau, nei reikia, tarp jų vyksta nuožmi konkurencija, todėl niekas sumanęs negalėtų kelti kainos vien tam, kad pasipelnytų iš didesnės paklausos.
Be to, kaimyninėse šalyse dėl Lietuvos akcizų politikos dyzelinas šiemet pigesnis, todėl pakėlus kainą jo mūsų šalyje būtų perkama mažiau, verslas negautų planuotų pajamų.
Išsiskiria ir nuomonės dėl geopolitikos įtakos degalų kainų augimui. LEA tvirtina, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose neturėjo įtakos degalų brangimui, esą rinkos gana ramiai reagavo į Izraelio ir Irano konfliktą. Verslas 12 dienų karą Artimuosiuose Rytuose nurodo kaip pagrindinę degalų brangimo Lietuvoje priežastį. Esą baimės, kad konfliktas išplis, sukėlė smarkų pasaulinių naftos kainų augimą, o tai turėjo tiesioginę įtaką dyzelino savikainai ir atitinkamai degalų galutinei kainai.
Ar egzistuoja sezoniškumas?
Lietuvos degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys įsitikinęs, kad joks sezoniškumas Lietuvoje niekad neturėjo ir dabar neturi įtakos degalų kainų pokyčiams.
„Niekada nesame pastebėję tokių dalykų, kad degalų kainos specialiai keistųsi ar kažkas degalus pabrangintų vien todėl, kad jų daugiau perka. Aš 20 metų dirbu šitoje srityje ir galiu pasakyti, kad to niekad nebuvo.
Dabar birželio mėnuo, žemės ūkis labai daug perka degalų, nes jų likučiai baigiasi. Visą laiką ta teorija skambėdavo, kad birželio mėnesį pasikeičia kainos, nes štai ūkininkai pradėjo važiuoti į laukus pjauti, akėti, tai todėl degalinės specialiai padidino kainas.
Aš ir galvoju. Turbūt sėdi OPEC vadovai būstinėje Vienoje ar OPEC atstovai Dubajuje ir svarsto: žiūrėkite, Lietuvoje ūkininkai pradėjo žolę pjauti, reikėtų pakelti naftos kainas. Nėra logikos kelti tokias prielaidas. Net didžiausiose rinkose – Indijoje, Pakistane – nėra tokių specialių sezoninių pokyčių, tai ką kalbėti apie Lietuvą“, – Alfa.lt sakė V. Šukys.
Degalų didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje daugelį metų dirbantis profesionalas dar nurodė, kad Lietuvoje yra „nerealiai didelė degalinių konkurencija“. Pasak jo, degalinių yra daugiau, nei realiai jų reikia, esą būtų galima jų priskaičiuoti iki tūkstančio.
„Tokiai mažai šaliai jų yra per daug, todėl konkurencija yra nesveika. Todėl, net jei norėtų, niekas negalėtų pakelti degalų kainų birželį vien dėl to, kad padidėjo jų paklausa“, – tikino V. Šukys.
Ekspertas abejoja ir dėl ryškesnio degalų paklausos padidėjimo vasarą, nes neva daugelis lietuvių ima atostogas ir vyksta automobiliais poilsiauti gimtojoje šalyje. „Kur jie važiuoja? Į Palangą? Į Molėtų rajoną ar į Varėną grybauti? Abejoju“, – prisipažino V. Šukys.
LEA vadovė Agnė Bagočiutė teigia, kad benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje labiausiai auga ir artimiausiu metu dar šiek tiek kils dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo.
„Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su vienos–dviejų savaičių pavėlavimu. Dabar stebime ir artimiausiu metu stebėsime degalų kainų augimą. Tai jau matėme pagal šios savaitės pirmadienio kainas“, – LEA pavasario ir vasaros energetikos duomenų apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė A. Bagočiutė.
Pasak jos, artimiausiu metu Lietuvoje stebėsime tiesiog jau ir sezoniškai paklausos įtakotą nežymų degalų kainų augimą.
LEA duomenimis, šios savaitės pradžioje, palyginti su praėjusia, kur kas labiau brango dyzelinas – 8,6 cento iki 1,51 euro už litrą, tuo metu benzino kaina ūgtelėjo 0,8 cento iki 1,41 euro.
„Tai nėra tik konflikto Artimuosiuose Rytuose įtaka, tai labiau tiesiog natūralus sezoninis augimas, kurį mes stebime jau metų metus. Dabar tikrai pastaruosius mėnesius Lietuvoje buvo gana mažos degalų kainos“, – teigė agentūros direktorė.
Anot jos, įprastai sezoninis degalų brangimas slopsta artėjant rugsėjui.
Brangimą stabdo „degalų turizmas“
V. Šukys pastebi, kad degalai Lietuvoje negali smarkiau brangti dėl tebesitęsiančio degalų turizmo, kai vežėjai užsipila degalų bakus kaimyninėse šalyse ir dažnas vilkikas iš užsienio į Lietuvą grįžta pilnu baku, nes Lenkijoje ar Latvijoje dyzelinas kainuoja mažiau.
„Vienos stambios įmonės savininkas ir vadovas atskleidė, kad yra duotas nurodymas kiekvienai transporto priemonei, grįžtančiai iš užsienio, į Lietuvą įvažiuoti pilnu degalų baku“, – sakė V. Šukys.
Esant kainų skirtumui tarp dyzelino kainos Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, pasak jo, jokia degalinė nesiryš specialiai kelti degalų kainos, kai pardavimai ir taip mažėja.
„Šiandien jau oficialiai patvirtinta, kad nuo metų pradžios padidinus akcizus degalams valstybė nesurinko 35 mln. eurų planuotų pajamų iš akcizų“, – pastebėjo V. Šukys.
LEA duomenimis, litras benzino sausį–birželį Lenkijoje kainavo 1,43 euro – 0,02 euro pigiau nei Lietuvoje, o dyzelino – 1,44 euro, arba 0,08 euro pigiau.
Pernai akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą be PVM.
Nuo šių metų iškastiniam kurui pritaikius CO2 dedamąją, akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., skystoms automobilių dujoms – apie 22 proc.
Kodėl brango dyzelinas?
V. Šukys mato vienintelę degalų kainų augimo Lietuvoje priežastį – tai Izraelio ir Irano karas ir su juo susijęs naftos kainų šuolis birželio viduryje.
„Mėnesio pradžioje dyzelinio savikaina buvo 1,3 euro, o vėliau išaugo iki 1,46–1,48 euro, taigi padidėjo 16–18 centų. Šį pabrangimą lėmė prasidėjęs Izraelio ir Irano konfliktas, nes nuo birželio 18 d. savikaina nuolat kilo dėl naftos kainų šuolio.
Prasidėjus karui dvi dienas dyzelino kaina Lietuvoje nesikeitė, nors naftos kaina jau buvo gerokai išaugusi. O paskui praeitą ketvirtadienį dyzelinas per vieną naktį perdirbimo gamyklose, pas tiekėją pabrango beveik 10 centų. Tai buvo reakcija į maždaug prieš savaitę įvykusį naftos kainų šuolį iki 78 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį, po JAV savaitgalį įvykdytų naktinių sprogdinimų Irane, naftos kaina nukrito 10 dolerių už barelį iki 68 dolerių“, – teigė V. Šimkus.
Alfa.lt rašė, kad antradienį paskelbus apie Izraelio ir Irano susitarimą dėl paliaubų „Brent“ žalios naftos, kuria prekiaujama Europoje, kaina nukrito 3,83 proc. iki 68,74 JAV dolerio, trečiadienį „Brent“ nafta kainavo 68,19 dolerio. Praėjusią savaitę „Brent“ naftos kaina buvo perkopusi 78 JAV dolerių už barelį ribą ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais.
V. Šukio teigimu, naftos kaina sudaro pusę (apie 48 proc.) dyzelino savikainos (gamyklos bazinės kainos), todėl turi reikšmingą įtaką galutinei šių degalų kainai.
LEA vadovė žurnalistams trečiadienį aiškino, kad dyzelino kainų augimui Lietuvoje įvykiai Artimuosiuose Rytuose įtakos neturėjo arba buvo mažesnis veiksnys nei „sezoniškumas“. Esą būtent dėl to Lietuvoje stebėsime „sezoniškai paklausos įtakotą nežymų degalų kainų augimą“.
V. Šukys mano, kad dyzelino kaina artimiausiu metu neaugs, bet ir nekris tol, kol pardavėjai neparduos brangių degalų, kuriuos įsigijo konflikto Artimuosiuose Rytuose metu.
„Praėjusį sekmadienį važinėjau po Lietuvą, tai mačiau, kad dyzelinas kai kur kainavo daugiau kaip 1,6 euro už litrą. Tikrai praėjusią savaitę dyzelinas brango daugiau kaip 10 centų. Kol kas kainos nenukrito, nes, kas nusipirko brangių degalų, tikrai nepardavinės jų pigiau. Kai parduos, kainą sumažins. Nes, pavyzdžiui, kas šiandien gamykloje įsigijo dyzelino, jau pirko už mažesnę kainą “, – pastebėjo V. Šukys.
Ekonomistas: tiesa per vidurį
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje brango tik dėl Irano ir Izraelio konflikto.
„Tai buvo absoliučiai pagrindinė priežastis. Rinkoje buvo nerimo, kad Iranas blokuos Ormūzo sąsiaurį, per kurį plaukia 20 proc. visos pasaulinės naftos. Pastarąją savaitę tai buvo pagrindinis rinkų fokusas ir tai turėjo esminės įtakos“, – Alfa.lt teigė A. Izgorodinas.
Kita vertus, ekonomistas neatmetė, kad įtakos degalų pardavimams turi ir sezoniškumas. „Įsivaizduoju, kad tiesa yra kažkur per vidurį. Taip degalinių konkurencija yra iš tiesų didelė. Bet faktas ir tai, kad vasarą kelionių automobiliais skaičius pakyla ir tai gali turėti įtakos momentiniam kainų aspektui. Bet kadangi didelė konkurencija, sezoniškumas nedaro pagrindinės įtakos degalų kainoms“, – mano A. Izgorodinas.
Ekonomistas pabrėžė, kad nuo akcizų pakėlimo šių metų pradžioje dyzelino pardavimai yra labai smarkiai kritę. „Lenkija ir kitos šalys pastaruoju metu mus stipriai nukonkuruoja“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad konfliktui Artimuosiuose Rytuose aprimus naftos kaina krito apie 10 proc. „Teisingai, degalų pardavėjams pardavus atsargas, kurios buvo perkamos pakilus naftos kainoms, dyzelino ir benzino kaina artimiausiu metu turėtų sumažėti. Ir gana stipriai“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai Lietuvoje sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. registruotų automobilių parko.
Sunkiasvoris transportas naudoja išimtinai dyzeliną. Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių.
Šaltinis: ALFA.LT
