Kamilė Lukauskytė
Vilniuje atsirado naujas meno kūrinys, kuris jau spėjo įžiebti karštas diskusijas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje rugsėjo 10 dieną atidengta skulptūrinė kompozicija „Žygimantas ir Barbora“, skirta vienai garsiausių Lietuvos istorinių meilės istorijų.
Tačiau užsukus į kiemelį lankytojų laukia ne įprasti valdovų portretai ar klasikinė figūrinė skulptūra. Ant vienos pagalvės guli dvi paauksuotos kaukolės.
Būtent toks meninis sprendimas sukėlė skirtingų reakcijų – nuo pagyrų už drąsią interpretaciją iki klausimų, ar tokia forma tinkamai įamžina Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istoriją.
Vietoje valdovų veidų – auksas ir kaukolės
Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras, architektė – Aušra Gvildienė. Projektas buvo išrinktas 2024 metais surengtame kūrybiniame konkurse, kuriame dalyvavo daugiau kaip 20 projektų. Visa kūrinio įgyvendinimo darbų kaina siekė 60 tūkst. eurų.
Pati biblioteka kūrinį pristato kaip savotišką „dvibokštę katedrą“, kurioje susilieja meilė, mirtis, istorija ir atmintis.
Bibliotekos aiškinimu, pasirinkta vieta taip pat nėra atsitiktinė. Vrublevskių biblioteka stovi netoli teritorijos, kurioje XVI amžiuje buvo Radvilų rūmai. Šalia yra Žemutinės pilies ir buvusios valdovų rezidencijos teritorijos. Su šia vieta siejama ir legenda, kad Žygimantas Augustas buvo liepęs pastatyti tiltelį per Vilnią, kad galėtų slapta lankyti Barborą.
Istorija, kuri baigėsi ne kaip pasaka
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istorija Lietuvoje žinoma šimtmečius.
Jie susipažino XVI amžiaus viduryje, o 1547 metais Žygimantas slapta vedė Barborą. Po sudėtingų politinių ir šeiminių aplinkybių 1550 metų gruodį Barbora Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliene.
Tačiau jos karališkasis gyvenimas truko labai trumpai. Barbora mirė 1551 metų gegužės 8 dieną.
Biblioteka pabrėžia, kad Žygimantas Augustas, vykdydamas žmonos valią, pasirūpino jos palaikų atlydėjimu į Vilnių. Barbora iki šiol palaidota Vilniaus arkikatedroje.
Būtent mirties ir meilės santykis tapo viena pagrindinių naujosios skulptūros idėjų.
Kodėl pasirinktos būtent kaukolės?
Kūrinio autoriai šiuo sprendimu siekia kalbėti ne vien apie konkrečius istorinius asmenis, bet ir apie tai, kas lieka po žmogaus mirties.
Bibliotekos pristatyme skulptūra siejama su mintimi, kad tai, ką žmonės brangina, gali išlikti atmintyje ir po jų mirties. Atidarymo metu net buvo pasirinkta Björk daina „Pramotė“, kurioje skamba kaukolės kaip vietos, kurioje lieka protėvių atmintis, įvaizdis.
Tačiau tokia interpretacija įtikino ne visus.
Istorikas: pasirinktas simbolis – pernelyg banalūs mirties ženklai
Istorikas Aivas Ragauskas kūrinį įvertino kritiškai. Jo teigimu, dvi paauksuotos kaukolės yra universalus mirties simbolis ir nepakankamai konkrečiai susijusios su Žygimanto Augusto bei Barboros meilės istorija.
Jis taip pat abejojo, ar toks sprendimas ilgai išliks viešojoje erdvėje. Jo vertinimu, pasirinktas simbolis gali būti pernelyg įprastas tokiai išskirtinei istorijai.
Kita vertus, būtent neįprastas sprendimas ir tapo priežastimi, dėl kurios skulptūra sulaukė tiek dėmesio.
Vieniems – įdomi interpretacija, kitiems – per daug
Diskusija persikėlė ir į socialinius tinklus.
Vienas iš viešai pasisakiusių žurnalistų Jonas Balčiūnas pripažino, kad pats skulptūros sprendimas jam nėra lengvai suprantamas, tačiau kartu teigė norintis išgirsti profesionalų meno kritikų paaiškinimą.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė kūrinį įvertino palankiai. Ji teigė, kad skulptūra kviečia iš naujo pažvelgti į istoriją, meilę ir mirtį bei prisideda prie Vilniaus istorinės atminties.
Taigi vienas kūrinys sukėlė visiškai skirtingas reakcijas.
Paminklas jau tapo diskusijos objektu
Šiuo metu „Žygimanto ir Barboros“ skulptūra yra ne tik naujas objektas Vilniaus kultūriniame žemėlapyje. Ji tapo ir diskusijos apie tai, kaip šiandien turėtų būti vaizduojama Lietuvos istorija, dalimi.
Ar garsiausią šalies meilės istoriją geriau pasakoti tradiciniu valdovų atvaizdu, ar šiuolaikiniu simboliu, kuris priverčia lankytoją sustoti ir pačiam ieškoti prasmės?
Atsakymo į šį klausimą skulptūra nepateikia.
Tačiau akivaizdu viena – dvi auksinės kaukolės Vilniaus centre jau privertė apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę kalbėti iš naujo.
