Kamilė Lukauskytė
JAV, Danijos ir Grenlandijos susitarimas dėl saugumo Arktyje sulaukė ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos įvertinimo. Šalies vadovas teigia, kad naujas susitarimas gali sustiprinti ne tik Arkties ir Šiaurės Atlanto, bet ir viso NATO Aljanso saugumą. Tuo metu dėl Grenlandijos anksčiau kilusi įtampa tarp Vašingtono ir Kopenhagos buvo tapusi vienu jautriausių klausimų Vakarų sąjungininkų santykiuose.
Nausėda: svarbu ne tik Grenlandijai
G. Nausėda šeštadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tikėtinas susitarimas tarp Grenlandijos, Danijos ir JAV yra svarbus žingsnis stiprinant saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante.
Prezidentas taip pat palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo, Danijos premjerės Mette Frederiksen ir Grenlandijos vyriausybės vadovo Jenso-Frederiko Nielseno pastangas siekti susitarimo.
Anot G. Nausėdos, glaudesnis transatlantinis bendradarbiavimas šiuose strategiškai svarbiuose regionuose yra būtinas Europos ir NATO saugumui.
Kas iš tiesų sutarta dėl Grenlandijos?
JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį paskelbė, kad Vašingtonas pasiekė susitarimą su Danija dėl Grenlandijos saugumo.
Pagal viešai paskelbtą informaciją, susitarimu siekiama sudaryti sąlygas JAV stiprinti karinį buvimą Grenlandijoje ir neleisti kitoms valstybėms, pirmiausia Rusijai bei Kinijai, steigti ten karinių bazių ar įsitvirtinti jautriuose strateginiuose sektoriuose.
Tačiau svarbi detalė – susitarimas dar nėra galutinai įsigaliojęs. Danijos vyriausybė skelbia, kad jį planuojama pasirašyti per kitą savaitę vyksiančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, o vėliau reikės nacionalinių parlamentinių procedūrų.
Grenlandijos suverenitetas lieka
Nors D. Trumpas susitarimą apibūdino kaip suteikiantį JAV „nuolatinę kontrolę“ Grenlandijos saugumo srityje, Danija ir Grenlandija pabrėžia kitą svarbų aspektą.
Kopenhaga ir Grenlandijos vyriausybė nurodo, kad susitarimas nekeičia teritorijos suvereniteto ir pripažįsta Grenlandijos gyventojų teisę į apsisprendimą. Reuters taip pat skelbia, kad Danija ir Grenlandija aiškiai atmetė interpretaciją, jog susitarimas reikštų teritorijos perdavimą JAV.
Tai ypač svarbu todėl, kad metų pradžioje D. Trumpas buvo iškėlęs gerokai radikalesnių pareiškimų apie būtinybę JAV perimti Grenlandijos kontrolę.
Dėl to kilo įtampa tarp Vašingtono ir Kopenhagos, nors abi šalys yra NATO sąjungininkės.
Kodėl Grenlandija tokia svarbi?
Grenlandija yra strategiškai išsidėsčiusi tarp Šiaurės Amerikos ir Europos. Jos geografinė padėtis svarbi NATO oro, jūrų ir raketų stebėjimui.
Šiaurės vakarų Grenlandijoje jau veikia JAV Pitufiko kosminė bazė. Ji naudojama raketų perspėjimo, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo užduotims. Sala taip pat yra svarbi vadinamosios Grenlandijos–Islandijos–Jungtinės Karalystės jūrinės erdvės, per kurią stebimi Rusijos karinio jūrų laivyno judėjimai, dalis.
Arkties reikšmė pastaraisiais metais dar labiau išaugo dėl klimato kaitos, naujų laivybos maršrutų, gamtinių išteklių ir didėjančios Rusijos bei Kinijos veiklos regione.
Nausėda apie Arktį kalbėjo dar prieš šį susitarimą
Lietuvos prezidento reakcija nėra atsitiktinė.
Dar rugsėjo viduryje G. Nausėda Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime teigė, kad ES ir NATO turėtų stiprinti regiono apsaugą. Prezidentas tuomet atkreipė dėmesį į didėjantį Kinijos aktyvumą Arktyje ir sakė, kad NATO turėtų didinti karinį buvimą regione.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos keliamos grėsmės neapsiriboja konkrečia geografine teritorija ir neatmetė galimų priešiškų veiksmų Arktyje.
Todėl naujasis susitarimas tiesiogiai atliepia G. Nausėdos anksčiau išsakytą poziciją dėl didesnio NATO dėmesio šiauriniam flangui.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Tiesioginio naujo įsipareigojimo Lietuvai susitarimas nesukuria. Tačiau politiškai jis susijęs su platesniu NATO saugumo architektūros stiprinimu.
Lietuvai ypač aktualus transatlantinio ryšio klausimas – JAV karinis dalyvavimas Europoje ir NATO rytiniame flange išlieka vienu svarbiausių saugumo elementų.
Todėl G. Nausėdos vertinimas iš esmės orientuotas ne į pačią Grenlandiją, o į platesnį principą: JAV ir Europos sąjungininkų bendradarbiavimą strategiškai svarbiose NATO teritorijose.
Kol kas lieka laukti galutinio susitarimo teksto ir jo įsigaliojimo. Tik tuomet bus galima tiksliai įvertinti, kokios konkrečios teisės ir įsipareigojimai numatyti JAV, Danijai ir Grenlandijai.
