Kamilė Lukauskytė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl pateikė Maskvos karo Ukrainoje interpretaciją, tačiau šįkart dėmesį patraukė ne nauji reikalavimai, o pats jų paaiškinimas. Kremliaus diplomatijos vadovas tikina, kad Rusijai svarbiausia esą nėra teritorija – esą svarbiausi yra žmonės.
Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl galimo taikos susitarimo tebėra iš esmės nutolusios, o JAV pastangos atnaujinti derybas kol kas nedavė proveržio.
„Tai nėra teritorinis klausimas“
Lavrovas rugsėjo 15 dieną kalbėdamas apie galimą karo sprendimą teigė, kad Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skiria teritoriniam klausimui, tačiau Rusijos prioritetas esą yra „žmonės“.
Panašią mintį jis buvo išsakęs ir rugsėjo pradžioje, aiškindamas Maskvos supratimą apie vadinamąją „realybę vietoje“. Tuomet Lavrovas tvirtino, kad kalbama ne vien apie teritoriją, o apie žmones ir jų politines pažiūras.
Tačiau šioje vietoje atsiranda esminis prieštaravimas tarp formuluotės ir konkrečių Maskvos reikalavimų.
Ką Rusija iš tikrųjų reikalauja?
Viešai skelbiamos Rusijos pozicijos apima ne tik klausimus dėl gyventojų ar jų teisių. Tarp Maskvos keliamų sąlygų yra Ukrainos neutralumas, atsisakymas siekti narystės NATO, Vakarų karinių pajėgų nebuvimas Ukrainoje ir teritoriniai reikalavimai.
Reuters rugsėjį skelbė, kad, šaltinių teigimu, Vladimiras Putinas reikalauja, jog Ukraina atsisakytų viso Donbaso, atsisakytų NATO narystės siekio ir liktų neutrali.
Be to, teritorijų klausimas išlieka viena pagrindinių kliūčių galimoms deryboms. Reuters nurodė, kad Maskva pretenduoja į Ukrainos kontroliuojamas Donbaso teritorijas, kurių Rusijos kariuomenė taip ir neužėmė.
Todėl Lavrovo frazė apie tai, kad „tai nėra teritorinis klausimas“, savaime nepanaikina teritorinių Rusijos reikalavimų.
Maskva ir Vašingtonas dar bando rasti bendrą kalbą
Šiuo metu vyksta ir kitas svarbus procesas – JAV bando iš naujo pajudinti Rusijos ir Ukrainos derybas.
Rugsėjo pradžioje Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje ir Kyjive. Po šių susitikimų Ukrainos vadovybė teigė matanti tam tikrų galimybių tęsti diplomatinius kontaktus, tačiau konkretaus susitarimo pasiekti nepavyko.
Ukrainos pusė rugsėjo pradžioje pranešė besiruošianti galimam trilateralių JAV, Ukrainos ir Rusijos derybų atnaujinimui spalį. Tuo metu Kremlius neneigė galimybės grįžti prie derybų, tačiau pabrėžė, kad dėl konkrečios datos ir vietos dar nėra susitarta.
Lavrovas taip pat kalba apie NATO
Vienas svarbiausių Maskvos reikalavimų išlieka Ukrainos narystės NATO klausimas.
Lavrovas rugsėjo 8 dieną pareiškė, kad, jo vertinimu, JAV pozicijoje dėl Ukrainos yra numatyta atsisakyti Ukrainos siekio tapti NATO nare. Jis tai siejo su vadinamųjų „realybių vietoje“ pripažinimu.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Maskva pasirengusi svarstyti kompromisus, tačiau kartu kartoja, kad Rusija neatsisako savo pagrindinių karo tikslų ir reikalauja spręsti tai, ką pati vadina konflikto „pagrindinėmis priežastimis“.
Tai reiškia, kad diplomatinėje retorikoje gali atsirasti naujų formuluočių, tačiau pagrindiniai Maskvos reikalavimai išlieka.
Kodėl būtent dabar nuskambėjo toks pareiškimas?
Lavrovo žodžius verta vertinti platesniame derybų kontekste. JAV siekia atnaujinti kontaktus tarp Maskvos ir Kyjivo, tačiau abi pusės vis dar laikosi labai skirtingų pozicijų dėl teritorijų, Ukrainos saugumo garantijų ir jos santykių su NATO.
Todėl formuluotė, kad Maskvai svarbūs „žmonės“, o ne teritorija, gali būti suprantama kaip Rusijos bandymas savo reikalavimus pateikti ne vien kaip teritorines pretenzijas.
Vis dėlto konkrečios sąlygos rodo, kad teritorijų klausimas išlieka vienu iš centrinių ginčo taškų.
Derybų kelias tebėra labai tolimas
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Lavrovo pareiškimas reiškia Maskvos pozicijos pasikeitimą. Priešingai – Rusijos atstovai ir toliau kalba apie Ukrainos neutralumą, NATO vaidmens ribojimą ir Maskvos suprantamą „realybę vietoje“.
Tuo pat metu Kyjivas ruošiasi galimam naujam derybų etapui, o Vašingtonas siekia išlaikyti diplomatinį kanalą.
Taigi viena Lavrovo frazė gali skambėti taip, tarsi Maskva bandytų atitraukti dėmesį nuo teritorinių pretenzijų. Tačiau kol Rusijos reikalavimuose išlieka okupuotų ir pretenduojamų teritorijų statusas, Ukrainos neutralumas bei NATO klausimas, teiginys, kad konfliktas „nėra teritorinis“, tebėra pirmiausia paties Kremliaus pateikiamas konflikto aiškinimas, o ne naujas susitarimas su Ukraina.
