Kamilė Lukauskytė
Į Ukrainą pagalbos konvojais vykstantis lenkas Igoris Traczas jau buvo matęs karo realybę, tačiau paskutinė kelionė į Charkivo apylinkes jam tapo nauju priminimu, kaip greitai keičiasi mūšio laukas. Pasaulio šunų kinkinių sporto čempionas pasakoja, kad vos kelių minučių užteko tam, jog jo komandos naudojami dronų aptikimo jutikliai pradėtų fiksuoti į juos skrendančius bepiločius.
Teko ne svarstyti, o tiesiog važiuoti.
„Jie medžioja viską, kas gyva“, – apie mažus Rusijos FPV dronus pasakojo Traczas interviu „WP SportoweFakty“.
Į Charkivo šiaurę įvažiavo beveik nežinodami, kas laukia
Traczas į Ukrainą neseniai išvyko su 105-uoju paramos konvojumi. Šįkart pagrindinis maršrutas vedė į Charkivo apylinkes, kur situacija, pasak savanorio, buvo gerokai pavojingesnė, nei jis tikėjosi.
Komanda su savimi turėjo dronų aptikimo įrangą. Tačiau vos įvažiavus į šiaurinę Charkivo dalį, prietaisai pradėjo fiksuoti kelis į jų pusę skrendančius bepiločius.
„Pakako kelių minučių“, – savo patirtį apibūdino jis.
Tolumoje tuo metu girdėjosi sprogimai. Komanda skubiai ieškojo vietos automobiliui, o pagalbą gabeno į centrą, kuriame buvo priimami perkelti žmonės ir paliatyviosios slaugos pacientai.
Traczas teigia, kad jutikliai veikė gerai, tačiau turi rimtą apribojimą – jie neaptinka visų tipų dronų, ypač kai kurių šviesolaidžiu valdomų FPV aparatų.
Vieną dieną degalinė veikė, kitą – jos nebebuvo
Savanoris pasakojo ir apie kitą karo paradoksą: Ukrainoje pavojus gali pasirodyti praėjus kelioms valandoms ar net kitą dieną po to, kai atrodo, kad nieko ypatingo nevyksta.
Traczas prisiminė degalinę, kurioje jo komanda pylėsi degalų. Kitą dieną ji jau buvo sunaikinta.
Panaši situacija nutiko Pavlohrade. Komanda lankėsi parduotuvėje, o netrukus po to, kaip teigia Traczas, į tą vietą pataikė raketa.
„Žmogus nenuspės šių išpuolių“, – sakė jis.
Tai nėra vien savanorio įspūdis apie pavojų. Ukrainos oro gynybos problemą šiuo metu dar labiau komplikuoja naujos kartos Rusijos reaktyviniai dronai.
Rusija pakeitė žaidimo taisykles
Pastaraisiais mėnesiais Rusija smarkiai padidino greitų, reaktyvinių bepiločių naudojimą. Reuters skelbė, kad tokių aparatų naudojimas per tris vasaros mėnesius išaugo maždaug šešis kartus. Ukrainos duomenimis, rugpjūtį buvo paleista apie 2 850 tokio tipo dronų.
Problema Ukrainai – greitis.
Anksčiau didelę dalį Shahed tipo dronų buvo galima bandyti numušti palyginti lėtais, pigesniais perėmėjais. Nauji reaktyviniai aparatai juda gerokai greičiau, todėl ankstesnės technologijos ne visada spėja juos pasivyti.
Reuters nurodo, kad kai kurie naujieji dronai gali skristi didesniu nei 400 km/val. greičiu. Ukraina dabar bando kurti greitesnius perėmėjus, taip pat svarstomi pigesni valdomi ginklai ir kiti sprendimai.
„Geran-5“ – jau nebe tas pats Shahed
Vienas iš naujesnių Rusijos naudojamų aparatų yra „Geran-5“. Ukrainos karinė žvalgyba dar metų pradžioje skelbė, kad šis dronas turi maždaug 90 kg kovinę galvutę, o deklaruojamas jo veikimo nuotolis siekia apie 1 000 kilometrų.
Tai rodo, kaip pasikeitė Rusijos bepiločių programos kryptis. „Geran“ serija pradėta nuo Irano „Shahed“ konstrukcijos, tačiau Rusija ją nuolat modifikuoja ir kuria naujas versijas. Analitikai pastaruoju metu taip pat atkreipia dėmesį į naujus reaktyvinius modelius, kurių gamyba sparčiai didinama.
Todėl Traczo pasakojimas apie tai, kad po mėnesio į Ukrainą sugrįžęs žmogus jau pamato kitokį karą, nėra vien emocinis palyginimas.
Technologijos fronte keičiasi neįtikėtinu greičiu.
Pavojus priartėjo ir prie Lenkijos
Ši kelionė Traczui turėjo ir kitą svarbų kontekstą. Rugsėjo viduryje Rusijos smūgiai Ukrainos vakaruose priartėjo prie Lenkijos sienos.
Rugsėjo 13 dieną Rusijos dronas smogė traukiniui ir infrastruktūrai netoli Jahodyno–Dorohusko sienos perėjos. Lenkija po šio incidento sustiprino pasienio punktų apsaugą.
O rugsėjo 17-ąją netoli Dorohusko vėl nukrito arba buvo sunaikintas reaktyvinis dronas. Lenkijos kariuomenė dėl artėjančio objekto pakėlė naikintuvus. Lenkijos pareigūnai nurodė, kad aparatas nukrito Ukrainos teritorijoje, maždaug už keturių kilometrų nuo sienos.
Tai reiškia, kad Traczo perspėjimas apie visai šalia NATO sienos vykstantį karą nuskambėjo ne vakuume – pastarosiomis dienomis tokie incidentai tapo labai konkrečia saugumo problema.
Į Ukrainą grįš dar kartą
Nepaisydamas pavojų, Traczas neketina sustoti.
Jis pasakojo, kad dalį konvojų finansuoja pats su komanda, o dalį pagalbos pavyksta gauti per partnerius. Tačiau kuro, automobilių remonto ir logistikos išlaidos yra didelės.
Jo komanda jau planuoja kitą kelionę. Šįkart į Ukrainą turėtų vykti jo partnerė Agnieszka, nes pačiam Traczui prasideda šunų kinkinių sporto sezonas.
Savanoris taip pat perspėja dėl artėjančios žiemos. Jo teigimu, Ukrainai reikės ne tik karinės pagalbos, bet ir generatorių, išorinių baterijų, miegmaišių bei antklodžių civiliams.
Karo realybė, kurią jis parsivežė iš Ukrainos, telpa į vieną paprastą išvadą: tai, kas šiandien atrodo kaip naujausia dronų technologija, po kelių savaičių gali būti jau pasenę.
O žmogui, kuris tuo metu važiuoja fronto link, nuo to nė kiek ne lengviau.
