Vasaros karštyje pomidorų laistymas tampa svarbiausia užduotimi, nuo kurios priklauso pats augalų gyvavimas, o juo labiau – derlius. Netinkamai laistant, kyla įvairių bėdų – augalams gali nukristi kiaušidės, skilinėti vaisiai, padidėja ligų tikimybė.
Kodėl tai taip svarbu karštyje? Kas vyksta su augalu fiziologiniu lygmeniu? Esant aukštai temperatūrai, augalai aktyviai garina vandenį (transpiruoja) per lapus, kad atvėstų. Jei dirvožemyje nėra pakankamai drėgmės, šaknys negali papildyti šių nuostolių, ir augalas patiria stresą. Tai panašu į dehidrataciją žmonėms.
Reikėtų išmokti vieną taisyklę: pomidorų negalima laistyti per dažnai, tai yra, drėgnas yra tik viršutinis dirvožemio sluoksnis. Taip laistant, pomidorų šaknys bus sutelktos šiame sluoksnyje, kur dirvožemis greitai išdžiūsta, nukentės šaknys, o pats augalas negaus pakankamai vandens.
Norėdami patikrinti, kaip giliai vanduo įsiskverbia, pabandykite kelias valandas po laistymo iškasti nedidelę duobę (10–15 cm gylio) šalia augalo. Jei tokiame gylyje dirva išdžiūsta, laistymas nėra pakankamai gilus. Jei pastebėsite, kad šaknys susitelkusios arti paviršiaus, palaipsniui pratinkite augalą prie gausaus laistymo, didindami vandens kiekį vienu metu ir laistymo intervalus. Tai paskatins šaknis augti giliau.
Atminkite, kad karštu oru pakyla ir dirvožemio temperatūra, o tai gali pažeisti šaknis. Tinkamas laistymas ne tik aprūpina augalą vandeniu, bet ir padeda šiek tiek sumažinti dirvožemio temperatūrą aplink šaknų sistemą. Tačiau dienomis, kai temperatūra viršija 30–32 °C, net ir idealus laistymas gali nepakakti, jei nesiimama kitų priemonių – karščiausiomis dienos valandomis apsvarstykite galimybę laikinai pavėsinti pomidorus agrofibru.
Pagrindinės pomidorų laistymo taisyklės
- Pagrindinė pomidorų laistymo taisyklė: rečiau, bet gausiau. Karštu, sausu oru, kai temperatūra siekia apie 30 laipsnių, nereikia kasdien bėgioti su laistytuvu – laistyti reikia 2–3 kartus per savaitę, bet gausiai, kad vanduo giliai įsigertų į žemę. Nors laistymo dažnumas priklauso ir nuo kitų veiksnių: dirvožemio tipo (molio dirvožemis ilgiau išlaiko drėgmę nei smėlingas), krūmo amžiaus, ar po krūmais yra mulčio, ar pučia vėjas.
- Gausiai laistyti reikia prie šaknų iki mažiausiai 30 cm gylio, o suaugusiems galingiems krūmams – visus 50 cm. Vanduo neturėtų kristi ant lapų.
- Taip pat svarbus laistymo laikas. Laistykite ryte arba vakare, bet ne dieną, kai karšta saulė – vanduo greitai išgaruos, o augalai gali nukentėti nuo temperatūros pokyčių šaknų srityje.
Laistymo dažnis priklausomai nuo augimo stadijos
Tai yra pagrindinė sėkmingo pomidorų auginimo taisyklė – laistymo normų pritaikymas prie konkretaus augalo vystymosi etapo.
Jauni daigai iš karto po pasodinimo su neišsivysčiusia šaknų sistema reikalauja mažai drėgmės – 0,5–1 l vienam krūmui. Žydėjimo metu augalai jau būna gerai išsivystę ir reiklūs drėgmės kiekiui – vienam krūmui reikia duoti 2–3 l per laistymą. Jei šiuo metu trūksta vandens, žiedai ir kiaušidės nukris.
Vaisių mezgimo pradžia yra laikas, kai pomidorams reikia daugiausia drėgmės. Šiuo metu svarbu kuo giliau sudrėkinti dirvą – nepakankamas laistymas gali lemti vaisių sutraiškymą. Taip pat pavojingi staigūs svyravimai, kai dirvožemio džiūvimas kaitaliojasi su gausiu laistymu – dėl to vaisiai gali suskilinėti.
Brandinimo laikotarpiu (vaisių dažymas) laistymą reikia sumažinti, bet ne žymiai.
Laistymo būdai
Lašelinis drėkinimas. Tai geriausias bet kokio pasėlio drėkinimo būdas, ypač karštomis vasaromis. Lašelinis drėkinimas padeda sumažinti drėgmės nuostolius dėl garavimo, vanduo nepatenka ant lapų ir vaisių, nuolat palaikomas optimalus dirvožemio drėgmės lygis. Vandens tiekimas žymiai sutaupomas (iki 50 %).
Lašelinis drėkinimas gali būti automatizuotas, o tai labai svarbu dažnai išvykstant arba nesugebant dažnai lankytis vietoje.
Laistytuvu. Pomidorai dažniausiai laistomi laistytuvu be antgalio – svarbu laistyti atsargiai, kad vanduo netaškytųsi ir nepatektų ant lapų.
Laistymas iš žarnos yra mažiausiai efektyvus; esant stipriam slėgiui, vanduo gali būti nuplaunamas, atidengiant šaknis, o ant augalų pateks drėgmės purslai, kurie gali išprovokuoti ligų vystymąsi.
Pomidorų drėgmės trūkumo požymiai
Iš pradžių lapai praras turgorų ir taps suglebę, o vėliau, jei vandens trūkumas išliks, jie susisuks išilgai centrinės gyslos, taip sumažindami garavimo plotą.
Pavojingiausi požymiai yra tada, kai apatiniai lapai pagelsta ir nukrenta, o žiedai ir kiaušidės masiškai nukrenta.
Perteklinė drėgmė
Jei šaknys yra nuolat drėgnoje dirvoje, tai joms kenkia, nes šaknys negauna deguonies ir nekvėpuoja, pradeda pūti. Tai išprovokuoja viso augalo lapų pageltimą ir laipsnišką krūmo vytimą.
Būdingiausias ir nemaloniausias netinkamo laistymo požymis, kai smarkiai pasikeičia dirvožemio sausumas ir gausus drėgnumas, yra vaisių skilinėjimas. Jau nokstantys pomidorai prie stiebo pasidengia giliais įtrūkimais, kurie atveria kelią infekcijai, o vaisiai praranda savo išvaizdą ir tampa netinkami valgyti.
Mulčiavimas
Paprastas būdas padėti išsaugoti drėgmę po pomidorais yra mulčiuoti dirvą, ypač organinėmis medžiagomis – humusu, durpėmis, kompostu, nupjauta žole, perpuvusiomis pjuvenomis ir kt. Tik sluoksnis turėtų būti pakankamai storas – apie 10 cm, tada mulčias gerai apsaugos dirvą nuo išdžiūvimo ir reguliuos temperatūros skirtumus šaknų srityje.
Taip pat rekomenduojama esant dideliam karščiui purkšti lapus mikroelementais arba medžiagomis, kurios didina atsparumą stresui (tai gali būti humatai, cirkonas ir kiti panašūs preparatai). Tačiau augalus reikia purkšti ryte arba vakare ir jokiu būdu ne karštomis valandomis.
