Vilniaus miesto savivaldybės pastangos įrodyti, kad buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės namas Pavilnių regioniniame parke yra gyvenamasis, o ne „dirbtuvės“, vėl baigėsi nesėkme. Jau antrą kartą – šįkart Vilniaus apygardos teisme – prabangiai įrengtas Navickų namas buvo pripažintas ne gyvenamuoju, o pagal dokumentus esančiu dirbtuvių pastatu.
Nors savivaldybės darbuotojai patikrinimo metu pastate aptiko visus gyvenamajam būstui būdingus atributus – svetainę su židiniu, virtuvę, knygų lentynas, kilimus, darbo kambarį bei, kaip įtariama, lovą – šių įrodymų teismui nepakako. „Reikėjo užfiksuoti gyvenimo faktus – pavyzdžiui, kaip žmonės vakarieniauja“, – komentavo savivaldybės atstovas Dalius Krinickas.
Trijų pastatų istorija
Prestižinėje Pavilnių regioninio parko vietoje stovi trys iš išorės beveik vienodi pastatai. Tačiau Nekilnojamojo turto registre tik vienas jų registruotas kaip gyvenamasis namas – kiti du oficialiai yra dirbtuvės. Vienas tokių – Monikos Navickienės ir jos vyro Mindaugo Navicko valdomas pastatas. M. Navickas yra įtariamasis „Foxpay“ byloje.
Sklype, kur leidžiama statyti vieną vienbutį arba dvibutį namą bei pagalbinius pastatus, Navickai pasistatė tris atskirus pastatus. Būtent dėl to du iš jų įforminti kaip dirbtuvės, nors realiai jose gyvena šeima.
Vakaro šviesos ir tylūs komentarai
Nors Monika Navickienė tikino, kad namuose niekas negyvena, TV3 žurnalistai birželio viduryje užfiksavo, kad vakarais „dirbtuvėse“ dega šviesos, o ankstyvą rytą iš jų pėsčias išėjo pats M. Navickas. Pastarasis su žurnalistais kalbėtis atsisakė.
„Aš neturiu ką komentuoti ir nenoriu, kad mane filmuotumėt“, – lakoniškai reagavo M. Navickas.
M. Navickienė taip pat vengė detalesnių komentarų: „Aš labai seniai ten buvau, nežinau, ką rado, ko nerado, bet teismas nusprendė taip, kaip nusprendė.“
Meras pripažįsta pralaimėjimą
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažino, kad savivaldybė šioje kovoje lieka bejėgė: „Deja, turime tokių kuriozinių situacijų – matome, kad žmonės gyvena, bet įstatymai ir teismų praktika neleidžia to įrodyti.“
