Kamilė Lukauskytė
Ar ateityje lietuviams teks dirbti iki dar vėlesnio amžiaus? Šis klausimas jau ne vienerius metus kelia diskusijas, tačiau VU profesorius Teodoras Medaiskis pateikė ir visai kitokią ateities viziją. Jo teigimu, sparčiai tobulėjant technologijoms gali atsitikti net priešingai – pensinį amžių ateityje būtų įmanoma ne didinti, o mažinti.
Tokias mintis T. Medaiskis išsakė TV3 laidoje „Dienos pjūvis“, kurioje kartu su socialinių ir ekonomikos mokslų daktaru Boguslavu Gruževskiu diskutavo apie Lietuvos demografiją, darbo rinką ir pensijų sistemos ateitį.
Tačiau tai – ne naujas valstybės sprendimas ir ne konkretus siūlymas artimiausiu metu keisti pensinį amžių. Profesorius kalbėjo apie galimus ateities scenarijus, priklausomai nuo to, kaip keisis ekonomika, technologijos ir visuomenė.
Lietuvoje pensinis amžius jau pasiekė 65 metus
Šiuo metu Lietuvoje tiek vyrams, tiek moterims taikomas 65 metų senatvės pensijos amžius. Tokia riba galioja nuo 2026 metų. Norint gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat reikia turėti bent 15 metų minimalaus socialinio pensijų draudimo stažo.
Diskusijos apie tolesnį pensinio amžiaus didinimą kyla dėl labai paprastos priežasties – visuomenė sensta, o dirbančių žmonių dalis ilgalaikėje perspektyvoje mažėja.
Tai reiškia didesnį spaudimą pensijų sistemai: mažesniam skaičiui dirbančiųjų tenka prisidėti prie sistemos, kurioje pensijas gauna vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
Tačiau T. Medaiskis siūlo į problemą pažvelgti ir iš kitos pusės.
Dirbtinis intelektas gali pakeisti visą lygtį
Profesorius atkreipė dėmesį į sparčiai tobulėjančias technologijas, ypač dirbtinį intelektą.
Jo svarstymas paprastas: jeigu ateityje technologijos leis mažesniam skaičiui žmonių sukurti tiek pat ar net daugiau ekonominės vertės, gali keistis ir pats požiūris į darbą.
Tokiu atveju visuomenėje galėtų būti mažiau poreikio kiekvienam žmogui dirbti kuo ilgiau vien tam, kad būtų užtikrintas ekonomikos funkcionavimas.
„Gali būti, kad kur kas mažesnė dirbančioji karta sugebės užtikrinti gerovę ir sau, ir vyresnei kartai“, – TV3 laidoje sakė T. Medaiskis.
Būtent dėl to profesorius neatmeta galimybės, kad optimistiniu scenarijumi pensinį amžių ateityje būtų galima net sumažinti.
Tačiau pats profesorius pripažįsta: tai – optimistinis scenarijus
T. Medaiskis kartu pabrėžė, kad tokia ateities vizija priklausytų nuo daugybės aplinkybių.
Jeigu pasaulis išvengtų didelių krizių, karų ir kitų sukrėtimų, o technologinė pažanga būtų sėkmingai panaudojama ekonomikoje, situacija galėtų klostytis vienaip.
Tačiau egzistuoja ir konservatyvesnis scenarijus – visuomenė sensta, dirbančiųjų mažėja, o technologijos nepakankamai greitai kompensuoja darbo jėgos trūkumą. Tokiu atveju, profesoriaus vertinimu, galėtų tekti svarstyti ir ilgesnį žmonių dalyvavimą darbo rinkoje.
Vis dėlto net ir tokiu atveju pensinio amžiaus keitimas, pasak jo, neturėtų būti staigus.
Jeigu ateityje būtų nuspręsta pensinį amžių didinti, T. Medaiskis siūlė apie tai paskelbti gerokai iš anksto ir ribą keisti labai palaipsniui – vos keliais mėnesiais per metus.
Kitas ekspertas: šiandien didinti pensinio amžiaus pagrindo nėra
B. Gruževskis į diskusiją pažvelgė kita kryptimi.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nėra pagrindo kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą. Ekspertas atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmones, kurie dar galėtų ir norėtų dalyvauti darbo rinkoje.
Anot jo, svarbu ne tik kelti amžiaus ribą, bet ir sudaryti sąlygas žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems, aktyviems bei dirbti, jeigu jie patys to nori.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į produktyvumo augimą. Jo argumentas – jeigu technologijos leidžia vienam darbuotojui sukurti vis daugiau vertės, kyla klausimas, ar vienintelis atsakas į visuomenės senėjimą turėtų būti ilgesnis darbo laikas.
Pensijų klausimas gali būti daug platesnis nei vien amžius
Ši diskusija parodė, kad pensijų sistemos ateitis nėra vien paprastas klausimas – „dirbsime iki 65 ar 67 metų“.
Į ją įeina demografija, darbuotojų produktyvumas, migracija, sveikata, technologijų pažanga ir tai, kaip ateityje apskritai atrodys darbo rinka.
Jeigu dirbtinis intelektas ir automatizacija iš esmės pakeis dalį šiandien atliekamų darbų, gali keistis ir pats santykis tarp darbo bei laisvalaikio.
Tačiau kol kas tai – ateities scenarijai, o ne priimti sprendimai.
Šiandien Lietuvoje galiojanti taisyklė išlieka aiški: nuo 2026 metų senatvės pensijos amžius yra 65 metai.
Todėl profesoriaus iškelta mintis apie galimą pensinio amžiaus mažinimą labiau primena klausimą ateičiai: jeigu technologijos leis visuomenei sukurti daugiau su mažiau darbo rankų, galbūt vienintelis atsakymas į visuomenės senėjimą nebūtinai bus reikalavimas žmonėms dirbti ilgiau.
