Praeitą savaitę, iš veterinarijos klinikos Pašilaičiuose pasprukus katinui Dyzeliui, ant kojų buvo sukeltas Vilnius. Po varginančios paieškos praėjus 5 dienoms katinėlis buvo rastas, jam suteikta medicininė pagalba. Gyvūnėlis galiausiai buvo grąžintas šeimininkams ir grįžo namo.
Portalas Žmonės.lt susisiekė su Dyzelio šeimininke Alicija. Ji plačiau papasakojo, kaip vyko paieška ir kas galiausiai lėmė katino atradimą.
Dabar 3 metukų katinėlis Alicijos šeimoje atsirado per draugus: „Mano artima draugė keitė gyvenamąją vietą, taip pat jai atsirado alergija, tad katiną perdavė mums. Pavadinome Dyzeliu, nes kaip buvo perpus mažesnis, jo murkimas ir „burzgimas“ priminė dyzelinio automobilio garsą.“
Paieška prasidėjo rugsėjo 14-ąją, kai Dyzelis paspruko iš veterinarijos klinikos „Greitoji Žirafa“ vos po atliktos operacijos.
„Penktadienio rytą, apie 7 valandą gavome pranešimą, kad katinėlį matė prie prekybos centro „Galaktika“, netoliese esančių garažų. Kadangi gyvename šiek tiek toliau nuo miesto, tad užtruko maždaug pusvalandį, kol mes atvykome.
Jį bandė prisijaukinti žmonės, bet, deja, jis paspruko. Tuomet, po kelių valandų, netoliese po balkonu radau jo rožinius bintukus, pagal kuriuos prašėme jį identifikuoti. Visgi po kelių valandų išvykome namo, buvome labai pavargę, o jo neradome“, – Žmonės.lt sakė moteris.
Rado išsigandusį ir besislepiantį po mašinomis
Tiesa, tą pačią dieną vakare Dyzelis vėl buvo aptiktas prie to paties prekybos centro, pasislėpęs po mašinomis, miaukiantis.
„Kadangi netoliese gyvena draugai, paprašėme jų nuvykti ir patikrinti, ar ten jis. Jų pagalba pavyko katiną susigrąžinti – Dyzelį jie priviliojo su kačių maisteliu. Draugė stvėrė jį už letenos ir daugiau jo nepaleido.
Galiausiai nuvežėme jį į „Greitąją žirafą“ ir ten jam suteikė pirmąją pagalbą. Statė lašelinę, nes buvo nustatyta dehidratacija, o per 5 dienas jis numetė apie 400 g svorio (sveria apie 3,6 kg), tad tai tikrai yra gan daug. Sutvarkė jo žaizdą, perbintavo, nukirmino. Suteikė visą tuo metu reikalingą pagalbą“, – sako katino šeimininkė.
Anot moters, katinėlis buvo išsigandęs, tačiau draugiškas ir nors aplinkinių bijojo, jų labai nesibaidė.
„Jis bijojo, buvo strese, akys buvo pilnos išgąsčio. Dyzelis kvepėjo autoservisu, buvo visas išsitepliojęs tepalais. Bet jis tikrai labai gražiai elgėsi, nebandė nei pasprukti, nei pabėgti. Visą laiką ramiai gulėjo ant staliuko kol jam ėmė kraują, kol lašino lašelinę. Buvo glostomas, mylimas, manau, kad dėl to ir nusiramino.
Bet šiomis dienomis jis labai daug valgo ir labai daug miega, kas jam yra tikrai neįprasta. Turime dar vieną katytę, kuri už jį visada daugiau valgydavo, o dabar – atvirkščiai. Matosi, kad jis išbadėjęs ir pavargęs, gan vangus… Pamiega, pavalgo, net į lauką nesiprašo. Manau, kad greičiausiai jis visas dienas buvo pasislėpęs ir tik penktadienį išėjo į maisto paieškas“, – šypteli moteris.
Reiškia padėką klinikai ir ieškojusiems
Dyzelio šeimininkams paieškos tikrai buvo pilnos daug streso ir įtampos.
„Tos dienos tikrai buvo įtemptos, visi darbai buvo numesti į šalį. Jo ieškodavome nuo ryto iki vėlumos – maždaug 22:00-02:00 valandos. Grįžę keliaudavome miegoti, paskui atsikeldavome į darbus. Su draugų ir visuomenės pagalba skleidėme žinią, kad visi galintys prisidėtų. Sakyčiau, kad be kitų pagalbos jis tikrai nebūtų rastas.
Nes kai mes jį aptikome, jis buvo be raudono antkaklio, be tvarsčių. Identifikuoti katiną būtų labai sunku“, – tikina ji.
Alicija teigia, kad ir su klinika, iš kurios pabėgo katinėlis, visus klausimus jie išsisprendė ir palaiko draugiškus santykius.
„Mes gyvename ramioje aplinkoje, tad jam miesto šurmulys, mašinos, manau, buvo labai neįprastas. Darėme viską, ką galėjome ir dėkojame visiems, kas prisidėjo. Manau, kad veterinarijos klinikai ši situacija buvo pamoka ir ateityje sąlygos bus žymiai saugesnės gyvūnų laikymui.
Nes katinėlis pabėgo iš narvo, kuris, turbūt, buvo ne itin kokybiškas, jis tiesiog surado išeitį pabėgti, – neslepia moteris. – Dyzelis buvo po operacijos, tad mes labai pergyvenome, kad jis nepasigautų infekcijos, kad nesudraskytų laukiniai gyvūnai ar kad nepartrenktų kokia mašina. Gyvenome tokioje nežinioje – kad ir kaip bebūtų, čia mūsų šeimos narys.“
Prie paieškų prisidėjo daugybė nepažįstamų žmonių, buvo pasitelti ir termovizeriniai dronai, savanoriai ir speciali koordinavimo platforma „Mission Pro“.
„Kai kada net eidami gatvėje sutikdavome kokį žmogų, o jis mūsų pradėdavo teirautis, ar čia mes katinuko ieškome. Žmonės mus ramino ir kiekvienam mes esame labai dėkingi. Taip pat ir komandai, kurie su dronų pagalba suteikė labai daug informacijos, pati klinika taip pat daug prisidėjo prie paieškos, skelbimų klijavimo. Jie tikrai bandė viską padaryti“, – šyptelėjo Alicija.
Informacija apie dingusį katiną iškart pasklido socialiniuose tinkluose, net pateko į televizijos žinias.
„Man atrodo, kad tai buvo viena iš pirmesnių tokių didžiulių gyvūnų paieškų Vilniuje. Dažniausiai tokie skelbimai lieka nematomi… Dabar visas feisbukas mirga nuo dingusių gyvūnų skelbimų. Manau, kad kiekvienas gavome pamoką – pačioms įstaigoms reikia užtikrinti saugią ir gerą aplinką, o mums – vienytis su kitais. Tikiuosi, kad ir pačios įstaigos rimčiau žiūrės į šį klausimą.
Tiesa, teko susidurti ir su blogais komentarais, skambučiais, dezinformacija. Kai kurie žmonės net drįso sakyti, kad mums kažkas negerai su galva ir kad reikėtų psichologo pagalbos. Visokių tų žmonių yra. Bet manau, kad gerumo daugiau nei blogio“, – sako katino šeimininkė.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
