Kamilė Lukauskytė
Maskvoje nuskambėjo grasinantis pareiškimas Lenkijai – Vladimiro Putino aplinkos atstovas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad karo su Rusija atveju Lenkijos valstybingumo esą gali nebelikti vos per dvi ar tris dienas. Į šiuos žodžius netruko sureaguoti Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Jis priminė, kad panašūs Rusijos grasinimai skamba jau ne vienerius metus, tačiau kartu pasiuntė Maskvai aiškią žinutę.
Maskvos pareiškimas sukėlė naują įtampą
Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad jeigu Lenkija pradėtų karinį konfliktą su Rusija, Maskva esą panaudotų visą turimą pajėgumą, o Lenkijos valstybė „nustotų egzistuoti“ per dvi ar tris dienas.
Šie žodžiai nuskambėjo po ankstesnių Radosławo Sikorskio pasisakymų apie galimą Rusijos konfliktą su NATO. Patruševas tvirtino, kad Lenkijos diplomatijos vadovas neva mėgėjiškai vertina Rusijos karines galimybes.
Svarbu tai, kad Patruševas kalbėjo apie hipotetinę situaciją, jeigu pati Lenkija pradėtų karinę veiklą prieš Rusiją. Tai nėra pareiškimas, kad Maskva šiuo metu ketina pulti Lenkiją.
Sikorskis: „Suvokite, kur veliatės“
Į grasinimą reagavęs Sikorskis pareiškė, kad Lenkija panašią Rusijos retoriką girdi jau daugelį metų.
Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos branduolinį arsenalą. Jis pripažino, kad branduoliniai ginklai yra vienas iš svarbių Maskvos karinių pranašumų, tačiau pabrėžė, kad jų panaudojimo galimybės nėra tokios paprastos, kaip gali atrodyti iš grasinančios retorikos.
Sikorskis rėmėsi Ukrainos karo patirtimi: jeigu Rusija galėtų išspręsti konfliktus vien branduoliniu šantažu, anot jo, ji jau būtų tai padariusi.
Kartu ministras pasiuntė Maskvai žinutę apie būtinybę įvertinti realų jėgų balansą ir suprasti, kokias pasekmes sukeltų konfliktas su NATO valstybe.
Konfliktas prasidėjo nuo Sikorskio pareiškimų
Dabartinė žodžių dvikova neatsirado iš niekur.
Sikorskis anksčiau kalbėjo apie hipotetinį Rusijos puolimą prieš Lenkiją ar kitą NATO valstybę. Jis teigė, kad Europos NATO šalys turi reikšmingų karinių pranašumų tam tikrose srityse, įskaitant aviaciją.
Lenkijos ministras taip pat pateikė palyginimą su Ukrainos smūgiais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai ir svarstė, ką panašiame scenarijuje galėtų padaryti NATO valstybės. Būtent į šiuos pasisakymus ir reagavo Patruševas.
Taigi dabartinis susikirtimas yra abipusės politinės ir karinės retorikos dalis.
Lenkija – NATO valstybė
Dar vienas svarbus aspektas – Lenkijos narystė NATO.
Lenkija Aljanse yra nuo 1999 metų. Todėl bet koks realus ginkluotas puolimas prieš Lenkiją būtų susijęs ne tik su dvišaliu Varšuvos ir Maskvos konfliktu, bet ir su NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais.
Būtent dėl to tokie Rusijos pareiškimai Varšuvoje vertinami platesniame Europos saugumo kontekste.
Pastarosiomis dienomis įtampa regione ir taip išaugusi – NATO rytinio flango valstybės ypač atidžiai stebi Rusijos karinius veiksmus ir galimas provokacijas.
Grasinimai – garsūs, tačiau karo nėra
Nepaisant aštrios retorikos, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusija ir Lenkija ruošiasi tiesioginiam karui.
Patruševo pasisakymas buvo susietas su hipotetiniu scenarijumi, o Sikorskio atsakas – su galimos Rusijos agresijos prieš NATO aptarimu. Todėl abiejų politikų pareiškimus svarbu vertinti būtent kaip politinės ir karinės retorikos dalį.
Vis dėlto jų skambesys rodo, kokio lygio yra įtampa tarp Maskvos ir Varšuvos. Rusijos atstovo grasinimai apie valstybės išnykimą per kelias dienas ir Lenkijos ministro atsakymas apie realų jėgų balansą rodo, kad žodžių karas tarp abiejų pusių tampa vis aštresnis.
Kol kas tai – grasinantys pareiškimai ir hipotetiniai scenarijai, o ne prasidėjęs Rusijos ir Lenkijos karinis konfliktas.
