Kamilė Lukauskytė
Rusijos valdžios institucijos vėl metė kaltinimus Baltijos valstybėms. Maskva paskelbė ataskaitą, kurioje Lietuva, Latvija ir Estija kaltinamos tariamu nacizmo „reabilitavimu ir heroizavimu“. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija tokius pareiškimus atmeta ir vadina Rusijos propagandos dalimi.
Maskvos paskelbtame dokumente daug dėmesio skiriama Baltijos šalių istorinei atminčiai, sovietinės okupacijos vertinimui, paminklų šalinimui bei sprendimams dėl sovietinės simbolikos.
Rusijos institucijos šiuos procesus pateikia kaip tariamą nacizmo šlovinimą. Lietuvos institucijos su tokia įvykių interpretacija nesutinka.
Maskva paskelbė kaltinimų rinkinį
Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame dokumente Baltijos valstybėms skiriama nemažai dėmesio. Jame kritikuojami sprendimai šalinti sovietmečio paminklus ir simbolius bei keičiami viešųjų erdvių pavadinimai.
Taip pat pateikiami kaltinimai dėl istorinių asmenybių vertinimo ir Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretavimo.
Tačiau tokie Rusijos pareiškimai nėra nepriklausomo tyrimo išvados. Tai yra oficiali Maskvos politinė pozicija, kurią Lietuva vertina kaip platesnės informacinės kampanijos dalį.
Lietuvos URM: tai propaganda
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad Rusija panašius kaltinimus Baltijos šalims naudoja ne pirmą kartą.
Lietuva pabrėžia smerkianti nacizmą ir jo nusikaltimus, tačiau kartu primena, kad šalis patyrė ir Sovietų Sąjungos okupaciją bei represijas.
Būtent sovietinio režimo palikimo vertinimas tampa viena dažniausių Maskvos ir Baltijos valstybių istorinių ginčų temų.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai jau anksčiau bendrais pareiškimais yra kategoriškai atmetę Rusijos prieš Baltijos šalis skleidžiamus nepagrįstus kaltinimus ir juos įvardiję kaip dezinformacijos kampaniją.
Baltijos šalys kaltintos ir anksčiau
Tai nėra vienintelis pastaruoju metu Rusijos mestas kaltinimas Baltijos valstybėms.
Maskva anksčiau skelbė, kad Baltijos šalys esą leidžia savo teritoriją ar oro erdvę naudoti bepiločių orlaivių atakoms prieš Rusiją. Lietuva, Latvija ir Estija šiuos teiginius oficialiai paneigė.
Lietuvos URM taip pat yra atmetusi Rusijos pareigūnų skleistus teiginius, esą Baltijos valstybės planuoja masinius rusakalbių gyventojų išsiuntimus.
Lietuvos pozicija išlieka tokia pati – Rusijos pateikiami kaltinimai turi būti vertinami kaip politiniai pareiškimai, o ne kaip savaime patvirtinti faktai.
Naujausias Maskvos dokumentas rodo, kad istorinės atminties klausimai ir toliau išlieka viena sričių, kurias Rusija naudoja savo informacinėje retorikoje prieš Baltijos valstybes.
