Kamilė Lukauskytė
Rusijoje vyksta tylus, tačiau svarbus konfliktas tarp šalies saugumo struktūrų ir technologijų sektoriaus. Kova vyksta ne dėl teritorijų ar karinių pozicijų – sprendžiama, kaip ateityje bus stebimi ir kontroliuojami Rusijos gyventojai.
„The New York Times“ skelbia, kad nesutarimai įsiplieskė tarp Rusijos Skaitmeninės plėtros ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos FSB struktūros, atsakingos už politinį sekimą.
Saugumas prieš technologijas
Pasak leidinio šaltinio, dalyvaujančio kuriant Rusijos skaitmeninę infrastruktūrą, abi pusės iš esmės turi skirtingą požiūrį į tai, kaip turėtų veikti valstybės kontrolės mechanizmas.
Technokratai siekia kuo plačiau naudoti šiuolaikines technologijas, duomenų analizę ir dirbtinį intelektą. Tokia sistema teoriškai leistų automatiškai apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir greičiau nustatyti žmones ar veiklą, kurią valdžia laiko grėsme.
Tačiau FSB atstovai esą nėra pasirengę visiškai atsisakyti senesnių kontrolės metodų.
Būtent čia ir prasideda konfliktas.
Milijardai rublių – technologijoms, bet jos ne visada naudojamos
Rusija pastaraisiais metais į savo skaitmeninę infrastruktūrą investavo milžiniškas sumas. Valdžia siekia sukurti technologinę sistemą, kuri leistų efektyviau valdyti informacijos srautus, identifikuoti potencialias grėsmes ir kontroliuoti visuomenę.
Tačiau, kaip teigia šaltinis, saugumo struktūros kartais renkasi tradicinius, analoginius stebėjimo būdus net tada, kai egzistuoja modernesni sprendimai.
Tokie sprendimai esą gali trukdyti pačios valstybės sukurtai technologinei infrastruktūrai.
Tai reiškia, kad Rusijoje susiduria dvi skirtingos vizijos: viena remiasi naujausiomis technologijomis, kita – seniai išbandytais kontrolės metodais.
Dirbtinis intelektas gali tapti grėsme pačiai FSB
Vienas įdomiausių šio konflikto aspektų – galios klausimas.
Pasak NYT šaltinio, plačiai įdiegus dirbtinį intelektą, dalį darbų, kuriuos šiuo metu atlieka didelis specialiųjų tarnybų aparatas, būtų galima automatizuoti.
Tai galėtų reikšti mažesnį poreikį kai kurioms tradicinėms funkcijoms ir net galimą institucijų darbuotojų skaičiaus mažinimą.
Todėl technologinė pažanga FSB gali atrodyti ne tik kaip naujas įrankis, bet ir kaip grėsmė jos pačios įtakai.
Šaltinis teigia, kad būtent dėl to saugumo struktūros stengiasi išlaikyti savo vaidmenį ir įtaką sprendimų priėmimo procese.
Abi pusės kovoja dėl Putino dėmesio
Galutinis šio konflikto arbitras, kaip teigiama, yra pats Vladimiras Putinas.
Abi pusės varžosi dėl Kremliaus vadovo palankumo ir siekia įrodyti, kad būtent jų pasirinktas kelias yra naudingiausias valstybei.
V. Putinas tuo pat metu reikalauja sparčiau vystyti dirbtinį intelektą ir kitus pažangius technologinius sprendimus.
Tačiau Rusijos prezidentas kartu pabrėžia technologinį suverenumą – Maskva nori, kad šalies naudojamos sistemos būtų kuo mažiau priklausomos nuo Vakarų.
Balandį V. Putinas pareiškė, kad Rusijos nepriklausomybė ir net pats šalies egzistavimas priklauso nuo gebėjimo neatsilikti nuo pasaulinių technologinių pokyčių.
Kremlius nori savo dirbtinio intelekto
Maskva vis aktyviau kalba apie būtinybę kurti rusiškus dirbtinio intelekto modelius.
V. Putinas yra iškėlęs tikslą sukurti sistemas, kurios būtų konkurencingos pasauliniu mastu, tačiau kartu išliktų maksimaliai nepriklausomos nuo užsienio technologijų.
Tai ypač svarbu dėl Vakarų sankcijų ir technologinių ribojimų, kurie Rusijai apsunkino prieigą prie dalies pažangiausių lustų, programinės įrangos ir kitų technologijų.
Todėl dirbtinis intelektas Kremliui tampa ne tik ekonomikos ar inovacijų klausimu. Jis vis labiau siejamas ir su valstybės saugumu bei režimo išlikimu.
„Tylus karas“ gali turėti pasekmių visai visuomenei
Nors šis konfliktas vyksta už uždarų durų, jo rezultatai gali būti juntami milijonams Rusijos gyventojų.
Jeigu nugalės technologinis požiūris, šalies sekimo ir kontrolės sistema gali tapti dar labiau automatizuota – vis daugiau sprendimų būtų priimama analizuojant didžiulius duomenų kiekius ir pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Jeigu stipresnė išliks tradicinė saugumo struktūrų sistema, Rusija ir toliau gali remtis tiesioginiu žmonių sekimu, informatorių tinklais ir kitais senesniais metodais.
Bet kuriuo atveju šis konfliktas rodo vieną dalyką: Kremliui technologijos jau seniai nebėra vien pažangos simbolis. Jos tampa vienu svarbiausių įrankių kontroliuojant valstybę ir jos gyventojus.
