Kamilė LukauskytėIš kelionės Madeiroje, kurią pats vadina darbostogomis, grįžęs prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime aptarta oro gynyba, galimos Rusijos provokacijos ir padidinta strateginių objektų apsauga. Tačiau, artėjant rudeniui, šalies vadovams teks tartis ir dėl dalykų, dėl kurių nesutaria – pensijų kėlimo rezervo bei švietimo klausimų. M. Sinkevičius tikino su Prezidentūra konkuruoti neketinantis, tačiau, anot politologų, pagrindinė problema gyvenant tokių hibridinių grėsmių ir saugumo krizės kontekste yra lyderystės stoka.
Daukanto aikštėje – planinis prezidento susitikimas su premjeru M. Sinkevičiumi pasikalbėti temomis, kurioms atostogų kalendorius, kaip sako M. Sinkevičius, negalioja.
Latvijos pasienyje su Baltarusija aptikti požeminiai tuneliai, regione stiprinama strateginių objektų apsauga, o po dronų incidentų vis daugiau kalbama ne tik apie atsitiktinius nuklydimus, bet ir galimas sąmoningas hibridines provokacijas.
„Gyvenam neapibrėžtam laike ir gali būti įvairių scenarijų – sabotažo, netikros vėliavos operacijos“, – sakė M. Sinkevičius.
Premjeras tikino, kad nori atsakymų dėl oro gynybos – esą vyks jų ieškoti į Karmėlavą.
„Rytoj neatsitiktinai vyksiu į Karmėlavą, susipažinsiu su esama situacija, kokią būklę ir situaciją paveldžiu ir kaip ją būtų galima operatyviai keisti“, – tikino jis.
Tik žodį „paveldėjau“ politologas Ignas Kalpokas siūlo vartoti atsargiau. Krašto apsaugos ministerija socialdemokratams priklauso nuo pat šios kadencijos pradžios, o ir ministrą M. Sinkevičius savo Vyriausybėje pasiliko tą patį.
„Mes čia turime paradoksą – kai socdemai nuo kadencijos pradžios turi Krašto apsaugos ministeriją, bet tuo pačiu premjeras amžinai nustebęs, dėl ko vienas, kitas dalykas neįvyksta. Tarsi būtų visiškai ne prie ko, nors jo vadovaujama Vyriausybė, pasiliktas Krašto apsaugos ministras“, – kalbėjo politologas Ignas Kalpokas.
Laukia mūšiai dėl pensijų ir švietimo
Saugumas kol kas – patogiausia vieta Prezidentūrai ir Vyriausybei demonstruoti vienybę.
„Laikomės to principo, kurį išsakiau, ir šiandien buvo pakartotas man bendraujant su prezidentu, kad nereikia konkurencijos, reikia kooperacijos“, – tikino M. Sinkevičius.
Premjerui nuolat deklaruojant bendradarbiavimo siekį, už gynybos ribų lieka klausimų, kur Prezidentūros ir Vyriausybės pozicijos išsiskiria. Prezidentas vetavo valdančiųjų sprendimą dėl PUPP kartelės – jo veto rugpjūčio gale vertins Seimas.
Dėl pensijų abi pusės nori to paties – spartesnio augimo ateities pensininkų sąskaita. Prezidentūra siūlė tam skirti mažiausiai 20 proc. „Sodros“ metinio perviršio, M. Sinkevičius kalba apie 15 proc. Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos galutinę formulę vis dar derina.
„Tai ir prezidentas nori, kad Lietuvos pensininkai didesnes pensijas gautų, ir Sinkevičius nori, kad gautų. Tai koks skirtumas, kas tai pateikė. Kai kam atrodo, kad autorystė yra svarbu, man asmeniškai svarbus yra rezultatas“, – sakė premjeras.
Kitaip nei jo pirmtakė Inga Ruginienė, M. Sinkevičius į Vyriausybę atėjo jau valdydamas ir didžiausią Seimo partiją. Ministrų kabineto formavimo metu Prezidentūrai ne visus norus pavyko išsaugoti, o politologas sako – vykdomosios valdžios centras dabar gerokai aiškiau persikėlęs pas premjerą.
„Sinkevičiaus svoris socdemų partijoje, su Ruginiene palyginti, absoliučiai nepalyginamas. Ne vien dėl to, kad tai yra partijos lyderis, bet ir apskritai užkulisiniuose žaidimuose patyręs politikas, ir tas jam aiškiai padeda“, – sakė I. Kalpokas.
Tarpusavio dialoge pasimetanti lyderystė: kas prisiims atsakomybę?
Tad esą – nors kol kas G. Nausėdos ir M. Sinkevičiaus santykiuose daugiau bendradarbiavimo nei grumtynių – politologas perspėjo, kad net ir gražiai kooperuojantis kartais pasimeta esmė ir atsakomybė, ypatingai valstybei gyvenant hibridinių grėsmių ir saugumo krizės kontekste.
„Mano pagrindinis rūpestis tas, kad kartais per tą dialogą, susikalbėjimą, bendravimą, bendradarbiavimą – pasimeta lyderystės klausimas. Ir dažnai tas išlenda, kai dronas krenta ir panašiai – mes žiūrim ir norėtume matyti, kas imtųsi tiesioginės lyderystės“, – sakė politologas.
Rudenį Vyriausybei ir prezidentui teks ieškoti kompromisų dėl pensijų didinimo, švietimo ir biudžeto.
