Kamilė Lukauskytė
Penktadienį prie Kauno mečetės įvykęs baikerių susibūrimas sukėlė audringą reakciją visoje Lietuvoje. Musulmonų pamaldų metu motociklininkai triukšmavo, leido muziką, skandavo patriotinius šūkius, o prie mečetės buvo atsinešta ir kiaulės galva. Incidentas nesibaigė rimtu fiziniu konfliktu, tačiau jo atgarsiai persikėlė į politiką ir teisėsaugą.
Dabar į situaciją sureagavo ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jo žinutė – abi pusės turi vengti tolesnio konflikto eskalavimo.
Premjeras paragino nekurstyti įtampos
M. Sinkevičius, reaguodamas į penktadienio įvykius, paragino visas konflikto puses susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą.
Premjero atstovas Gedas Salyga perdavė, kad Vyriausybės vadovas pabrėžia musulmonų bendruomenės teisę netrukdomai atlikti religines apeigas. Kartu jis ragina atsižvelgti ir į miesto gyventojų reiškiamus nuogąstavimus bei interesus.
Premjero pozicija – šioje situacijoje svarbiausia rasti kelią į taikų sambūvį, o ne dar labiau gilinti konfliktą.
Prie mečetės pasirodė apie šimtas baikerių
Rugsėjo 11-ąją prie Kauno mečetės Ramybės parke susirinko būrys motociklininkų. Skaičiuojama, kad jų galėjo būti apie šimtą.
Musulmonų pamaldų metu aidėjo motociklų variklių gausmas, muzika ir skanduotės. Situaciją stebėjo policijos pareigūnai, tačiau fizinio susidūrimo tarp baikerių ir musulmonų bendruomenės išvengta.
Didžiausią rezonansą sukėlė ne vien triukšmas. Į susibūrimą buvo atsinešta kiaulės galva – musulmonams tai itin jautrus ir provokuojantis simbolis.
Muftijus Aleksandras Beganskas vėliau teigė, kad akcija buvo nukreipta būtent prieš musulmonų bendruomenę. Jo vertinimu, jei protestuotojai norėjo išreikšti nepasitenkinimą migracijos ar integracijos klausimais, tam būtų buvę galima pasirinkti kitą vietą, o ne maldos namus ir maldų laiką.
Politikai pasidalijo į stovyklas
Incidentas greitai tapo ne tik vietos bendruomenės, bet ir politikų diskusijų objektu.
Vieni politikai akcentavo gyventojų teisę kelti klausimus dėl migracijos, integracijos ar viešosios tvarkos. Kiti pabrėžė, kad net ir reiškiant nepasitenkinimą negalima tyčiotis iš žmonių jų religinių apeigų metu.
Dėl baikerių veiksmų į teisėsaugą jau kreiptasi, o policija pradėjo procesinius veiksmus. Pradžioje buvo skelbta apie administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo bei aplinkybių patikslinimą dėl galimo neapykantos kurstymo.
Vėlesnė policijos informacija rodo, kad dėl incidento pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl dviejų galimų nusikalstamų veikų.
Sinkevičius atsakomybę dėl saugumo perduoda policijai ir savivaldybei
Premjeras taip pat aiškiai nurodė, kam turėtų tekti užduotis įvertinti, ar prie mečetės reikia papildomų saugumo priemonių.
Pasak M. Sinkevičiaus, tai turėtų nustatyti policija ir Kauno miesto savivaldybė.
Tuo metu musulmonų bendruomenė jau kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų. Muftijus A. Beganskas neatmetė net galimybės mečetės teritoriją aptverti tvora.
Taigi vienas penktadienio incidentas iš vietinės akcijos virto nacionalinio lygio diskusija. Vienoje pusėje – gyventojų ir protestuotojų keliami klausimai, kitoje – teisė į religijos laisvę ir netrukdomas apeigas.
O dabar, kai į situaciją įsitraukė ir premjeras, akivaizdu viena: Kauno mečetės istorija dar nesibaigė.
