Planuojantiems keliones į tolimus ar egzotiškus kraštus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena – kelionės džiaugsmas neturėtų baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai įvežtinių ligų atvejai, tačiau atsakingas pasiruošimas gali padėti jų išvengti, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.
Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų – keliautojų viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Dengės karštligė. Pastarosios ypač dažnos grįžus iš Afrikos, Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos. 2024 m. Lietuvoje užfiksuota 10 maliarijos atvejų, 11 Dengės karštligės atvejų. 2024 m. iš 18 užregistruotų virusinio hepatito atvejų 13 buvo įvežtiniai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti 5 maliarijos atvejai, 6 Dengės karštligės atvejai, 13 virusinio hepatito A atvejų, iš kurių 10 buvo įvežtiniai.
Minėtose šalyse galima užsikrėsti taip pat uodų platinama Vakarų Nilo karštlige, kurios atvejai pastaraisiais metais fiksuojami ir pietinėse Europos šalyse. Lietuvoje nei įvežtinių, nei vietinio šios ligos plitimo atvejų nenustatyta.
Kaip šios ligos pasireiškia ir kuo jos pavojingos?
Užsikrėtus keliautojams būdingomis ligomis, simptomai gali būti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai pasitaikančios – virškinamojo trakto infekcijos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos dažnai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidrataciją ar ilgalaikius virškinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasireiškia nuovargiu, karščiavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepenų nepakankamumą.
Tropinėse šalyse užsikrėtus uodų platinamomis ligomis, tokiomis kaip maliarija ar Dengės karštlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegenų pažeidimą, inkstų nepakankamumą, stiprią anemiją, o susirgus sunkia Dengės karštligės forma – gali kilti vidinis kraujavimas, šoko būsena, ištikti gyvybei pavojingi organų pažeidimai.
Dauguma vakarų Nilo karštligės atvejų yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperatūra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, kartais bėrimas. Retais atvejais, ypač vyresnio amžiaus arba imunodeficitinės būklės asmenims gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai (encefalitas, meningitas, ūminis vangus paralyžius). Todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, vėmimą, bendrą silpnumą), bet ir pasirūpinti tinkama prevencija dar prieš išvykstant.
Pagrindinė prevencija – tinkamas pasiruošimas
Užkrečiamųjų ligų kelionėse galima išvengti laikantis kelių svarbiausių rekomendacijų.
Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne vėliau kaip 4–6 savaitės prieš kelionę kreipkitės į gydytoją – jis įvertins jūsų kelionės maršrutą, sveikatos būklę ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.
Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuotą arba virintą vandenį, rinkitės gėrimus be ledukų. Valgykite tik ką tik termiškai apdorotą maistą, venkite žalios mėsos, neplautų vaisių ir daržovių bei gatvės maisto, jei kyla abejonių dėl higienos.
Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, langus denkite tinkleliais nuo uodų. Svarbu saugotis ir stovinčio vandens, kuriame veisiasi uodai.
Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei nėra galimybės nusiplauti po tekančiu vandeniu, naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.
Svarbu: pakilus temperatūrai arba atsiradus gripą primenantiems simptomams kelionės metu ar grįžus iš maliarijos, Dengės karštinės ar Vakarų Nilo karštligės endeminių vietovių, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytoją, kokiose šalyse lankėtės – net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.
Papildomas dėmesys – b raupams
Nuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raupų atvejų. Nuo 2022 m. iki šių metų gegužės pabaigos užregistruota virš 140 tūkst. b raupų atvejų 137 šalyse. Europoje per minėtą laikotarpį užregistruota virš 30 tūkst. atvejų. Lietuvoje užregistruoti penki b raupų atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m.
Primenama, kad saugantis šios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškė simptomai, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir laikytis tinkamos rankų higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 metų amžiaus vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti.
