Kamilė Lukauskytė
Ilgus metus besitęsusi riaušių prie Seimo byla pasiekė dar vieną svarbų tašką. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išteisino mokytoją Astrą Genovaitę Astrauskaitę, tačiau Antanui Kandrotui-Celofanui reali laisvės atėmimo bausmė liko galioti. Teismas išnagrinėjo daugiau kaip 60 apeliacinių skundų.
Vienas verdiktas – dvi visiškai skirtingos baigtys
2026 metų rugsėjo 16-oji riaušių prie Seimo byloje tapo viena svarbiausių dienų. Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą dėl daugybės apeliacinių skundų, tačiau rezultatas nebuvo vienodas visiems nuteistiesiems.
A. G. Astrauskaitė, kuri pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta, šįkart išteisinta.
Tuo metu Antano Kandroto, visuomenėje geriau žinomo kaip Celofanas, padėtis nepasikeitė – jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė palikta galioti.
Tai reiškia, kad apeliacinis procesas atnešė skirtingus rezultatus net ir tiems asmenims, kurie buvo susiję su tuo pačiu 2021 metų rugpjūčio įvykiu prie parlamento.
Kas vyko prie Seimo?
Riaušės prie Seimo kilo 2021 metų rugpjūčio 10 dieną. Tąkart prie parlamento susirinkusi minia protestavo prieš valdžios planus ir COVID-19 pandemijos metu taikytas bei svarstytas priemones.
Protestas peraugo į neramumus. Prie Seimo buvo užpulti pareigūnai, į juos skriejo įvairūs daiktai, o teisėsauga vėliau pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų bylų, susijusių su masiniais neramumais.
Baudžiamoji byla teismą pasiekė 2023 metais. Joje buvo kaltinami 87 žmonės.
2025 metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė pirmosios instancijos nuosprendį: 84 asmenys buvo pripažinti kaltais, dalis kaltinamųjų buvo išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau byla tuo nesibaigė.
Astrauskaitės istorijoje – netikėtas posūkis
Astra G. Astrauskaitė viso proceso metu buvo viena labiau matomų bylos dalyvių. Mokytoja ne kartą aktyviai reiškė savo poziciją teisme, o nagrinėjant bylą jos elgesys taip pat sulaukė teismo dėmesio.
2023 metais ji buvo pašalinta iš vieno teismo posėdžio, o vėliau viešai reiškė kritiką dėl jai pareikštų kaltinimų.
Pirmosios instancijos teismas ją buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliaciniame procese situacija pasikeitė.
Vilniaus apygardos teismas Astrauskaitę išteisino.
Tai – vienas ryškiausių šiandien paskelbto verdikto pokyčių, nes jos byla dabar turi visiškai kitokią baigtį nei buvo numatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Celofanui – kitokia žinia
Antano Kandroto byloje rezultatas buvo priešingas.
Teismas jo apeliacinio skundo nepatenkino taip, kad būtų panaikinta reali laisvės atėmimo bausmė. Jam skirtas laisvės atėmimas liko galioti.
Dar 2025 metų lapkritį pirmosios instancijos teismas A. Kandrotui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Jis buvo vienas iš labiausiai viešumoje matytų šios bylos dalyvių.
Taigi šiandienos sprendimas jo situacijos iš esmės nepakeitė.
Teismas išnagrinėjo dešimtis skundų
Apeliaciniame procese buvo nagrinėjama daugiau kaip 60 skundų. Didžiąją jų dalį teismas atmetė, todėl šiandienos verdiktas nereiškia, kad visi riaušių byloje nuteisti asmenys buvo išteisinti ar jų bausmės panaikintos.
Būtent todėl šis sprendimas svarbus ne tik dėl Astrauskaitės ar Kandroto likimo. Jis rodo, kad apeliacinis teismas atskirai vertino skirtingų kaltinamųjų situacijas ir jų skundus.
Viena garsiausių pastarųjų metų bylų
Riaušių prie Seimo byla tapo vienu iš labiausiai visuomenėje aptarinėtų baudžiamųjų procesų, susijusių su politiniais protestais ir viešosios tvarkos pažeidimais.
Bylos nagrinėjimas truko ne vienerius metus, o teismo salėje netrūko konfliktų, emocingų pasisakymų ir kaltinamųjų protestų prieš procesą.
Dabar vienas svarbiausių proceso etapų jau pasibaigė: Astra G. Astrauskaitė išteisinta, o Antanui Kandrotui-Celofanui reali laisvės atėmimo bausmė palikta galioti.
Vis dėlto pati riaušių prie Seimo istorija dar ilgai išliks Lietuvos politinių protestų ir teisinės atsakomybės diskusijų centre.
