Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje numušto drono tyrime – svarbus poslinkis. Pareigūnai aptiko bepilotės skraidyklės programinę įrangą ir dabar bando iššifruoti joje esančią informaciją. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina neskubėti daryti išvadų, o Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dronas buvo rusiškas. Oficialiai jo kilmė kol kas dar nėra patvirtinta.
Rasta tai, ko pareigūnai labiausiai laukė?
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų bendrame posėdyje buvo aptartas Lietuvos oro erdvę pažeidusio drono incidentas.
Po posėdžio krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atskleidė, kad tyrimas per pastarąją parą gerokai pasistūmėjo.
Pareigūnai rado drono programinę įrangą, o dabar bandoma iš jos išgauti informaciją.
„Detalės surinktos, dabar bandoma dekoduoti informaciją“, – teigė ministras. Tačiau jis pabrėžė, kad tai itin jautrūs duomenys, todėl kol kas nėra skelbiama, ką konkrečiai pavyko aptikti.
Jeigu specialistams pavyks perskaityti šią informaciją, ji gali tapti svarbia tyrimo dalimi aiškinantis, iš kur dronas atskrido, kokia buvo jo paskirtis ir kokį maršrutą jis turėjo įveikti.
Vis dėlto šiuo metu tai dar tik tyrimo versija – pareigūnai galutinių išvadų nepaskelbė.
Dronas turėjo sprogmenį
Dar viena aplinkybė šiam incidentui suteikia gerokai daugiau svorio.
Krašto apsaugos ministerija jau patvirtino, kad numuštame dronte buvo sprogmuo. Jis buvo neutralizuotas, tačiau jo dydžio ministras kol kas neatskleidžia.
Tai reiškia, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs objektas nebuvo vien paprasta bepilotė skraidyklė, net jeigu galutinė jo misija dar nenustatyta.
Laurynas Kasčiūnas taip pat pabrėžė, kad vien sprogmens buvimas savaime nereiškia, jog dronas buvo skirtas diversijai.
Pasak jo, toks aparatas galėjo būti naudojamas ir žvalgybos funkcijai.
Todėl kol kas lieka keli svarbūs neatsakyti klausimai: kas valdė droną, kodėl jis skrido į Lietuvą ir ką jis turėjo padaryti pasiekęs numatytą vietą?
Kas iš tiesų paleido šį droną?
Čia kol kas atsiranda svarbiausias neaiškumas.
L. Kasčiūnas po komitetų posėdžio pareiškė, kad dronas buvo rusiškas ir kad jo tipas yra aiškus. Tačiau oficiali KAM pozicija kol kas atsargesnė – drono kilmė dar nėra nustatyta.
Preliminariais duomenimis, jis į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Tai savaime dar neatsako į klausimą, kas buvo jo operatorius ar kokia valstybė galėjo būti susijusi su jo skrydžiu.
Būtent todėl rastos programinės įrangos analizė gali tapti viena svarbiausių tyrimo dalių.
Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos pusės
Incidentas įvyko antradienio naktį.
Dėl pastebėto drono Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau pranešta, kad objektas sunaikintas.
Droną numušė iš Šiaulių aviacijos bazės pakilę sąjungininkų Italijos naikintuvai. Jam sunaikinti buvo panaudota raketinė ginkluotė.
Iš pradžių buvo skelbta, kad objektas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, tačiau vėliau patikslinta, jog dronas numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Jo nuolaužos tapo pagrindiniu tyrėjų darbo objektu.
Kodėl dabar svarbi kiekviena nuolauža?
Šis incidentas Lietuvai ypatingas ir tuo, kad tai buvo pirmas atvejis, kai Lietuvos oro erdvėje NATO naikintuvams teko sunaikinti į ją įskridusį droną.
Todėl tyrėjams svarbu ne tik nustatyti aparato kilmę, bet ir suprasti, kaip jis pateko į Lietuvos oro erdvę, kokius signalus skleidė ir kokios sistemos galėjo būti naudojamos jo valdymui.
Programinė įranga šiuo požiūriu gali suteikti daugiau informacijos nei vien išorinės drono nuolaužos.
Tačiau ministras kol kas ragina nekurti versijų anksčiau laiko.
„Palaukime tikslios informacijos, nespekuliuokime“, – pabrėžė R. Kaunas.
Atsakymai gali paaiškėti jau netrukus
KAM vadovas teigia, kad galutinės tyrimo išvados turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.
Iki tol lieka keli pagrindiniai klausimai: ar tikrai dronas buvo rusiškas, kas jį valdė, kokia buvo jo misija ir kodėl jame buvo sprogmuo.
Kol kas nė vienas iš šių klausimų nėra iki galo atsakytas.
Tačiau viena detalė jau aiški – tyrėjų rankose atsirado drono programinė įranga. Jei joje išlikusi informacija bus sėkmingai iššifruota, Lietuva gali gauti atsakymų, kurių iki šiol labiausiai trūko.
