Justina neslėpė nusivylimo dėl to, kaip Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje elgiamasi su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymo poreikių. Anot jos, mokytoja griebė jos sūnų, kiti pedagogai mažino pažymius, o administracija, jos nuomone, toleravo tokius veiksmus. Mokyklos administracija, savo ruožtu, tvirtino, kad situacija buvo sudėtinga valdyti, nes Justinos sūnus nelankė pamokų. Situaciją taip pat komentavo Vilniaus miesto savivaldybė ir švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas.
Į naujienų portalą kreipėsi nepilnamečio mama Justina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), atskleidusi, kad jos vaikas ilgus metus mokėsi Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje, kur patyrė psichologinį smurtą dėl turimų specialiųjų ugdymo poreikių.
Justina pasakojo: „Mes buvome kontroliuojami po padidinamuoju stiklu; jų taktika yra atsikratyti vaikų, kurie yra nepatogūs“. Tai rodo rimtas problemas su švietimo sistema, kai vaikai su specialiaisiais poreikiais susiduria su diskriminacija ir neigiamu požiūriu.
Dėl patirtų traumų Justina kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau ši nustatė tik vieną pažeidimą – vaiko pažymiai buvo trinami iš internetinio dienyno.
Mama atkerta į kaltinimus vaiko nesuvaldymu
Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Teresa Bylinska teigė, kad vaikas buvo mokomas namuose, mamos prašymu. „Nesuvaldo savo vaiko, negali su juo susitvarkyti, todėl vaikas mokėsi iš namų“, – sakė ji. Justina atkerta, kad šios kaltinimai yra nepagrįsti, ir tvirtina, jog ji visada buvo namuose.
Mama pabrėžė, kad situacija, kai mokytoja neva nepateko į jų namus, įvyko tik kartą ir tai buvo po incidento, kai matematikos mokytoja neatsižvelgė į jos pranešimą apie vizitą poliklinikoje. „Nuolat šmeiždavo mane, kad neįsileidžiu į namus, nors buvau visada namuose“, – teigė Justina.
Kreipimasis į administraciją dėl smurto
Justina pasakojo, kad konfliktas prasidėjo, kai mokytoja papurtė jos sūnų. Po šio incidento mokykla paskyrė psichologę ir klasės auklėtoją patikrinti šeimos gyvenimo sąlygas. „Likau kalta, kai kreipiausi į administraciją dėl smurto“, – sako mama.
Tuo tarpu T. Bylinska kategoriškai neigė, kad vaikas buvo smurtaujamas. Ji teigė, kad mokinio padėjėja tik gražiai paprašė vaiko pradėti dirbti per pamokas.
Pažymiai ir administracijos įsikišimas
Mama įsitikinusi, kad mokyklos administracija nesuinteresuota teikti vaiko pažymių. Pasak Justinos, direktoriaus pavaduotoja nurodė mokytojams nerašyti gerų pažymių, teigdama, kad specialiųjų poreikių turintis vaikas negali gauti gero įvertinimo. T. Bylinska neigia, kad būtų daromas spaudimas mokytojams, ir teigia, kad visada buvo už vaikus.
Justina stebėjo, kaip pažymiai keitėsi, sumažėjant iš 7 į 5, ir savivaldybė pastebėjo šį pažeidimą. T. Bylinska pripažino, kad pažymiai buvo trinami du kartus, tačiau tvirtino, kad tai buvo klaida.
Klausimai dėl pateisinimų ir lankomumo
Justina teigė, kad nuolat dingdavo jos pateisinimai dėl vaiko nebuvimo mokykloje. Mokytojai, pagal administracijos nurodymus, jų nepriimdavo. Mama nurodė, kad psichiatro išrašo gauti nepavyko, nes mokykla neturėjo teisės reikalauti tokių dokumentų.
T. Bylinska tvirtino, kad mama pati galėjo pateisinti vaiko nelankymą el. dienyne ir niekas negalėjo keisti tėvų įrašų.
Nepraleidimas dėl blogo lankomumo
Mokyklos pavaduotoja nurodė, kad net planuojant nuotolines pamokas, vaikas nedažnai prisijungdavo. Justina nurodė, kad per pirmą mokslo metų pusmetį berniukas praleido 351 pamoką, iš kurių 282 buvo nepateisintos. Toks prastas lankomumas sukėlė administracijos susirūpinimą.
Dėl šantažo ir dokumentų
Justina teigė, kad mokyklos administracija šantažavo ją, nes atsisakė išduoti specialiųjų ugdymosi poreikių dokumentus. T. Bylinska pabrėžė, kad tokie dokumentai gali būti išduodami tik po prašymo dėl vaiko išbraukimo iš sąrašų.
Ekspertų nuomonė apie situaciją
Švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas pažymėjo, kad mokyklos dažnai baidosi vaikų su specialiaisiais poreikiais. „Jeigu klasėje yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, jiems reikalinga papildoma pagalba, kurios mokyklos dažnai negali suteikti“, – sakė jis.
Ši situacija atskleidžia, kad švietimo sistema turi keistis, kad būtų užtikrinta, jog visi vaikai, ypač su specialiaisiais poreikiais, gautų tinkamą ir saugią ugdymo aplinką.
