Prasidėjus karui Ukrainoje, į Vilnių atvykusi šokių mokytoja Ksenia Suschenko moko visuomenėje vis dar ne iki galo suprastų stilių – „high heels“ ir „strip dance“, geriau žinomo kaip akrobatinis šokis su striptizo batais. Merginos misija – parodyti, kad šie šokiai skirti ne provokuoti.
Ksenia Suschenko portalui Žmonės.lt pasakoja užaugusi Kyjive ir aplink jį, kur ir pradėjo savo šokėjos kelią. Mergina iš pradžių šokėja būti neplanavo – studijavo architektūrą ir ketino tapti interjero dizainere. Tačiau šokis galiausiai užkariavo jos širdį.
„Šokti pradėjau 18-os. Tuo metu vis dar studijavau architektūrą, o baigusi studijas bandžiau dirbti architekte. Metus dirbau interjero dizainere ir tuo pačiu metu mokiau vaikus šokti.
Palaipsniui supratau, kad noriu šokti labiau nei dirbti tą darbą, todėl palikau interjero dizaino sritį ir pradėjau dirbti tik šokių mokytoja“, – prisimena mergina.
Lietuva – lengviausias pasirinkimas pabėgelei
Tačiau Ksenios idilei išlikti lemta nebuvo – 2022 metų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą ir jai teko bėgti. Pašnekovė prisimena, kad išsirinko Lietuvą dėl labai praktiškos priežasties.
„Tuo metu mokiau „high heels“ šokio stiliaus, gyvenau viena. Ir prasidėjo karas. Aš nesupratau, ką daryti, buvau labai išsigandusi. Gyvenau Kyjivo užmiestyje, ir man tai buvo labai baisus laikotarpis.
Pradėjau ieškoti šalies, į kurią galėčiau persikelti, nes karas man yra blogiausia, kas gali būti. Pasirinkau Lietuvą, nes maniau, kad ši šalis yra labai gerai tam pasirengusi.
Man buvo labai svarbu suprasti, ką daryti atvykus, ir nenorėjau patekti į situaciją, kai nežinočiau, ką daryti toliau. Lietuvos migracijos svetainė buvo labai išsami, ir aš viską supratau.“
Be to, prisimena Ksenia, buvo labai svarbu pasirinkti šalį, kurioje ji galėtų pradėti dirbti iškart atvykusi. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje, kaip ji prisimena, tuo metu tokios galimybės pabėgėliai neturėjo.
„Jei neklystu, ten po atvykimo pusę metų negalima dirbti. Vyriausybė moka tam tikrą pinigų sumą, kad galėtum susirasti gyvenamąją vietą, bet dirbti negalima.
Man buvo labai svarbu pradėti dirbti iš karto, o Lietuvoje tai buvo leidžiama, galėjau dirbti nuo pat atvykimo dienos.
Prieš atvykstant man paskambino Lietuvos migracijos departamentas ir pranešė, kad manęs laukia šalyje, todėl atvykau čia jausdamasi saugi“, – prisimena K.Suschenko.

Kalbos barjeras ir panašumai su namais
Ksenia sako, kad kol kas lietuvių kalbą suprasti gan sunku – taip yra dėl to, kad jai išmokti teks net dvi kalbas.
„Planuoju mokytis lietuvių kalbą, bet jau žinau keletą pagrindinių frazių. Man tai labai sunku, nes atvykusi į Lietuvą nemokėjau net anglų kalbos ir pirmiausia bandžiau išmokti ją.
Anglų kalbą mokėjau tik šiek tiek, bet man reikėjo ją išmokti, nes kai pradėjau dirbti šokių studijoje čia, Vilniuje, studijos direktorius pasakė, kad turėsiu vesti pamokas tik anglų kalba.
Manau, jei bandyčiau mokytis dviejų kalbų vienu metu, mano smegenys sprogtų“, – juokauja pašnekovė.
K.Suschenko sako, kad jai Vilnius kažkiek primena namus Kyjive – tiesa, mūsų sostinė yra gerokai mažesnė ir, pasak pašnekovės, žalesnė.
„Nesakyčiau, kad labai skiriasi. Man tai labai panašu. Vilnius yra tiesiog mažesnis miestas, palyginti su Kyjivu, nes Kyjivas yra milžiniškas.
Čia nėra tiek daug žmonių, manau, kad šis miestas yra būtent tai, ko man tuo metu reikėjo. Jis labai žalias.
Bet vis tiek yra daug sovietinių pastatų, kurie labai panašūs į Kijivo. Architektūra panaši į Ukrainos.
Kai pirmą kartą atvykau į Vilnių, gyvenau pastate, panašiame į tuos, kuriuose gyvenau Kyjive. Tikrai nebuvo kultūrinio šoko čia atvykus.“

Kelias link šokio – ne toks ir lengvas
Kaip Ksenia pasirinko šokio stilius, kurių nori mokyti? Anot merginos, širdis pasirinko už ją pačią.
„Kai pradėjau šokti, pirmiausia išbandžiau šiuolaikinį šokį. Net nenorėjau išbandyti nieko kito, todėl pradėjau nuo šiuolaikinio ir šokau du mėnesius, kol nusprendžiau išbandyti kažką naujo.
Studijoje, kurioje šokau, vyko aukštakulnių šokių pamokos. Tai buvo smagu. Tuo metu buvo labai sunku rasti aukštakulnių ar „strip“ šokių pamokų, jos buvo beveik neegzistuojančios. Taigi nuėjau tik į vieną pamoką.
Man patiko „strip“ stiliaus šokis, nes tai – labai moteriškas šokio stilius. Jis labai panašus į šokį aukštais kulnais, bet mano mokytoja, kuri buvo ir mano draugė, sakydavo, kad bet kokį šokio stilių galima padaryti moterišką, tiesiog apsiavus aukštakulnius.
Iš pradžių man atrodė, kad negaliu šokti šio stiliaus, nes buvau pradedančioji, tai buvo labai sunku. Bet labai norėjau šokti. Tuo metu aš iš karto palikau savo grupę ir pradėjau lankyti funk ir aukštakulnių pamokas“, – pirmuosius bandymus atrasti save prisimena Ksenia.
Tiesa, „strip dance“ – šokio su striptizo stiliaus aukštakulniais batais – mokytojų tiek Kyjive, tiek dabar Vilniuje nėra tiek jau ir daug. Pašnekovei teko gerokai pasistengti, kol surado, kaip galėtų mokytis pamėgto stiliaus.
„Mano choreografė, mano mokytoja, buvo pirmoji mergina studijoje, kuri pradėjo mokyti šokti su aukštakulniais. Bandžiau rasti, kur galėčiau mokytis „strip dance“ ir „high heels“. Vienu metu net mokiausi internetu“, – pasakoja pašnekovė.
Siekia griauti stereotipus
„High heels“ ir „strip dance“ šokių stiliai garsėja kaip vieni seksualiausių šokių stilių. Pastarasis visuomenėje neretai laikomas provokuojančiu ir net lyginamas su tikromis striptizo šokėjomis.
Ksenia įsitikinusi – nepaisant egzistuojančių stereotipų, bent jau „high heels“ šokis Lietuvoje klesti, o ir mokytojai čia skirtingi – bet kuris mokinys ras sau tinkamą.
„Manau, kad „high heels“ šokių stilius yra labai populiarus. Jis populiarus bet kurioje šalyje, net ir čia.
Tačiau kiekvienas mokytojas turi savo mokymo ir šokio stilių. Kai kurie moko šokti labai seksualiai. Taigi, jei norite šokti labai seksualiai aukštakulniais, galite kreiptis į juos. Tačiau kai kurie mokytojai moko klasikinio šokio arba hiphopo su aukštakulniais. Galite pasirinkti tai, kas jums labiausiai tinka.
Net Vilniuje turime mažiausiai penkis mokytojus, kurie turi skirtingą požiūrį į šį stilių. Manau, kad pasirinkti labai lengva. Kai kurie mokytojai yra per daug seksualūs, ir jei esate per daug drovus, toks mokytojas jums netiks.
Kartais žmonės sako, kad mano pamokos jiems per sunkios, ir jie renkasi kažką kitą – labai lėtą, seksualų šokį. Kiekvienas, kuris nori šokti, ras sau tinkamą mokytoją“, – teigia K.Suschenko.
O štai „strip dance“ stilius, pasak Ksenios, apskritai yra itin mylimas jos gimtinėje Ukrainoje ir jokių sąsajų, išskyrus avalynę, su striptizu čia nėra.
„Aš tai suvokiu kaip meną. Kyjive turime „strip dance“ teatrą, žmonės ten eina žiūrėti pasirodymų, kaip baleto. Tai gali būti netgi panašu į aktorystę.
Bet žinau, kad kai kurie žmonės turi daug stereotipų apie šiuos stilius ir beveik niekas nesupranta, ką iš tiesų reiškia „strip“. Man „strip dance“ yra netgi labiau menas nei aukštakulniai. Tai įspūdingas šokio stilius, su juo galima daryti bet ką“, – sako pašnekovė.

Patarimai naujiems šokėjams
Ką Ksenia Suschenko gali patarti naujiems šokių mokiniams – tiek ateisiantiems mokytis pas ją, tiek ir kitur? Pasirodo, svarbiausia yra vienas paprastas dalykas – pastovumas.
„Ateiti į pirmąją pamoką yra gana baisu. Manau, kad tai labai sunku, ypač pirmoji pamoka, ir tiesiog reikia ją iškęsti. Turėtumėte ateiti į antrąją pamoką, nes po pirmosios pamokos žmonės sako, kad tai per sunku, bet antroji yra daug lengvesnė.
Kuo daugiau šoki, tuo lengviau tampa. Kartais žmonėms reikia šiek tiek laiko, kad įsisavintų informaciją. Pirmasis patarimas būtų tiesiog nepasiduoti pirmoje pamokoje ir ateiti į antrąją.
Tiesiog nepasiduokite ir viską, ką išmokote, kartokite namuose. Tai labai paprastas dalykas, kuris man labai padėjo, kai mokiausi. Svarbu ne tai, kad pradedi mokytis. Svarbiausia, kad nenustotum“, – užsispyrimo svarbą pabrėžia Ksenia Suschenko.

Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.