39 metų sveika ir fiziškai aktyvi mama išgirdo storosios žarnos vėžio diagnozę, o chirurgai mano, kad ligą galėjo paskatinti vaikystėje vartotas maistas.
Danni Duncan, fitneso trenerė iš Melburno, Australijos, pasakojo, kad jai buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, kuris jau pradėjo plisti į netoliese esančius organus, nors ji gyveno itin sveiką gyvenimo būdą.
„Aš esu sveikiausias žmogus, kokį tik pažįstu. Dėl savo sveikatos darau daugiau nei bet kas kitas, ką pažįstu“, – sakė ji įraše, paskelbtame savo „Instagram“ paskyroje.
Ji pridūrė: „Pastaruosius ketverius metus 80–90 procentų mano mitybos sudarė natūralūs produktai, namuose naudojame netoksiškas priemones, beveik nevartoju alkoholio, kasdien sportuoju ir valgau daug skaidulų turintį maistą.“
Išgirdusi gydytojo žodžius, įspėja visus tėvus
Trijų vaikų mama teigė, kad neturint jokios šeiminės šios ligos istorijos, diagnozė ją pribloškė. Ji buvo nustatyta atlikus kolonoskopijos tyrimą, rašo dailymail.com.
Tačiau moteris sakė, kad chirurgas paaiškino, kodėl ji ir vis daugiau tokių jaunų žmonių kaip ji rizikuoja susirgti šiuo mirtinu vėžiu.
„Jis sakė, kad cheminės medžiagos maiste, kancerogenai, esantys raudonoje mėsoje, pridegusioje, ant grotelių keptoje mėsoje, šoninėje, kumpyje – tai aplinkos veiksniai, su kuriais susidūrėme 9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau apie jų ilgalaikį poveikį sužinome tik dabar“, – pasakojo ji.
D. Duncan pridūrė, kad gydytojas kaip galimą priežastį taip pat paminėjo vaikystėje patirtą įvairių valymo priemonių poveikį – dar vieną „aplinkos veiksnį“.
Po diagnozės ji paragino tėvus, tokius kaip ji pati, „liautis maitinti vaikus itin perdirbtu maistu“.
„Tikrai svarbu, kuo maitinate savo vaikus. Nustokite duoti jiems tai, kas jiems nėra naudinga, kas yra perdirbta ir pilna šlamšto.
Galbūt manote, kad jiems viskas gerai. Taip, dabar jiems viskas gerai, bet ką iš tiesų darote savo vaikams? Kokią žalą jiems darote ateityje, net to nesuvokdami?“ – sakė ji.
Žarnyno vėžys pasireiškė vienu simptomu
Moteriai pasireiškė labai nedaug ligos simptomų. Pirmasis ženklas, kad kažkas negerai, buvo neįprastas ir nuolatinis nuovargis.
Vėliau tyrimai parodė, kad jį sukėlė vidinis kraujavimas, atsiradęs dėl žarnyne augančio naviko.
Nuo to laiko jai buvo atlikta operacija, kurios metu pašalintas navikas, taip pat dalis žarnyno ir visas apendiksas.
Vėlesniame įraše D. Duncan pranešė, kad pašalintų audinių tyrimai parodė, jog jai nustatyta antros stadijos vėžio forma.
Tai reiškia, kad liga pradėjo plisti už žarnyno sienelės ribų ir beveik pasiekė netoliese esančius organus. Tačiau ji dar nėra išplitusi į limfmazgius, kurie paprastai yra pagrindinis kelias vėžiui išplisti po visą organizmą.
Vis dėlto neseniai moteris informavo savo sekėjus, kad gydytojai pastebėjo požymių, jog vėžys galėjo pradėti plisti limfmazgių kryptimi, todėl jai reikės papildomų konsultacijų.
Šio vėžio vis daugėja tarp jaunų žmonių
D. Duncan nėra vienintelė jauna ir sveika moteris, kuriai nustatyta gyvenimą keičianti storosios žarnos vėžio diagnozė.
Neseniai atliktas pasaulinis tyrimas parodė, kad jaunesnių nei 50 metų žmonių storosios žarnos vėžio rodikliai didėja 27 iš 50 tirtų šalių.
Anglijoje šios ligos atvejų tarp jaunų suaugusiųjų kasmet padaugėja vidutiniškai 3,6 proc. – tai vienas didžiausių užfiksuotų augimų.
Nors liga siejama su nutukimu, ekspertai pastebi, kad ji vis dažniau diagnozuojama ir tokiems fiziškai aktyviems bei sveikiems žmonėms kaip D. Duncan.
Kai kurie specialistai mano, kad paaiškinimo reikia ieškoti aplinkos veiksniuose, su kuriais dabartinė jaunoji karta susiduria labiau nei ankstesnės kartos. Nors vienos aiškios priežasties kol kas nerasta, egzistuoja kelios teorijos.
Viena iš jų – itin perdirbtas maistas (UPF), kurį minėjo D. Duncan chirurgas. Kitos teorijos susijusios su mikroplastiku, tarša, o vienas neseniai atliktas tyrimas ligos augimą susiejo su E. coli bakterijų poveikiu maiste.
Ryšys tarp itin perdirbto maisto, kuriame yra konservantų, emulsiklių ir dirbtinių dažiklių, paprastai nenaudojamų namų virtuvėje, ir vėžio kol kas nėra galutinai įrodytas.
Dalis problemos slypi tame, kad maisto produktų priskyrimas itin perdirbtam maistui grindžiamas jų perdirbimo lygiu.
Tai reiškia, kad greitojo maisto patiekalas, pilnas druskos, cukraus ir įvairių priedų, gali būti priskirtas tai pačiai kategorijai kaip ir prekybos centre pirktas ruginės ar pilno grūdo duonos kepalas, nors pastarasis turi tam tikrų sveikatai naudingų savybių.
Todėl nustatyti, kurie konkrečiai itin perdirbti produktai ar jų sudedamosios dalys gali būti susiję su storosios žarnos vėžio rizika, yra sudėtinga.
Labdaros organizacija „Cancer Research UK“ teigia, kad dabartiniai įrodymai, siejantys itin perdirbtą maistą su bet kokios rūšies vėžiu, yra „silpni“, iš dalies dėl minėtų priežasčių.
Tačiau organizacija taip pat pabrėžia, kad mityba ir konkretūs vartojami maisto produktai yra susiję su šios ligos išsivystymu.
Skaičiuojama, kad 13 proc. kasmet Jungtinėje Karalystėje diagnozuojamų storosios žarnos vėžio atvejų sukelia perdirbtos raudonos mėsos vartojimas.
Dar 11 proc. atvejų siejami su antsvoriu ir nutukimu, kuriuos lemia netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
O 28 proc. atvejų – beveik vienas iš trijų – yra susiję su per mažu skaidulų kiekiu mityboje. Būtent šios maistinės medžiagos itin perdirbtame maiste paprastai trūksta.
Storosios žarnos vėžio simptomai
Storosios žarnos vėžio simptomai apima tuštinimosi įpročių pokyčius, tokius kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, dažnesnį arba retesnį poreikį tuštintis, kraują išmatose, pilvo skausmą, pilvo pūtimą, nepaaiškinamą svorio kritimą ir nuovargį.
Pilvo skausmas, darinys pilvo srityje, pilvo pūtimas ir nuovargis taip pat yra vieni dažniausių požymių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
