Kamilė Lukauskytė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė naujas aplinkybes, susijusias su jo kelionėmis per Moldovą. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis Rusijos dronai du kartus pasirodė tuo metu, kai regione buvo jo prezidentinis lėktuvas.
Apie tai V. Zelenskis papasakojo interviu JAV televizijai CBS. Jo teigimu, abu incidentai įvyko Moldovoje, o Ukrainos prezidentas mano, kad dronų pasirodymas galėjo būti susijęs būtent su jo lėktuvo buvimu regione.
Tačiau svarbu pabrėžti: nėra nepriklausomai patvirtinta, kad Rusijos dronai buvo nukreipti būtent į Zelenskio lėktuvą.
Pirmasis incidentas sukėlė rimtų problemų
Vienas iš incidentų įvyko rugsėjo 9 dieną, kai V. Zelenskis per Moldovą skrido į Norvegiją. Tuo metu Moldovos oro erdvė buvo laikinai uždaryta dėl dronų pavojaus.
Moldovos pareigūnai pranešė, kad į šalies oro erdvę pateko du Rusijos dronai. Vienas jų nukrito netoli Risčanio ir sukėlė gaisrą, o kitas tęsė skrydį Rumunijos kryptimi. Dėl incidento buvo atidėti keli skrydžiai, tarp jų ir tas, kuriuo skrido Ukrainos prezidentas.
Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre’as tuo metu teigė, kad Zelenskio lėktuvas buvo beveik kliudytas drono, nors detalių apie atstumą ar galimą tiesioginį taikymą nepateikė.
Dėl saugumo lėktuvo išvykimas iš Moldovos buvo atidėtas, kol situacija oro erdvėje tapo aiškesnė.
Zelenskis kalba apie du bandymus
V. Zelenskis CBS interviu sakė, kad panaši situacija pasikartojo ir grįžtant iš kelionės.
Pasak prezidento, jo lėktuvas vėl skrido per Kišiniovą, kai Moldovos oro erdvėje pasirodė Rusijos dronai.
„Kai grįžome namo, vėl per Kišiniovą, jie padarė tą patį“, – apie antrąjį incidentą kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Reuters taip pat pažymi, kad pats V. Zelenskis tiesiogiai neteigė, jog Rusija neabejotinai siekė numušti jo lėktuvą. Jo vertinimu, dronų pasirodymas sutapo su jo prezidentinio orlaivio buvimu Moldovoje.
Tai svarbus skirtumas, nes kol kas nėra viešai pateikta duomenų, kurie galutinai patvirtintų tiesioginį bandymą atakuoti Ukrainos prezidento lėktuvą.
Moldova vis dažniau susiduria su karo pasekmėmis
Pastarieji incidentai išryškina kitą problemą – Rusijos karo Ukrainoje poveikis vis dažniau persikelia į kaimyninių valstybių oro erdvę.
Moldova nėra NATO narė, tačiau jos teritorija yra tarp Ukrainos ir Rumunijos. Dronų skrydžiai per Moldovos oro erdvę kelia papildomų iššūkių šalies institucijoms ir civilinei aviacijai.
Rugsėjo 9-osios incidentas tai parodė labai aiškiai: dėl dronų grėsmės buvo ribojamas oro eismas, o Zelenskio skrydis turėjo būti atidėtas.
Be to, vienas iš dronų vėliau pateko į Rumunijos oro erdvę – NATO valstybę.
Įtampa regione auga
Zelenskio pasakojimas pasirodė tuo metu, kai regione fiksuojama ir daugiau incidentų, susijusių su Rusijos dronais.
Rugsėjo 14 dieną Rusijos gamybos „Geran-2“ tipo dronas pateko į Lietuvos oro erdvę. NATO misiją vykdantis Italijos naikintuvas jį numušė netoli Pratkūnų. Lietuvos institucijos nurodė, kad dronas buvo su sprogmenimis.
Tuo pat metu Rusijos dronai toliau smogia Ukrainos teritorijai. Rugsėjo 16 dieną buvo pranešta apie smūgius autobusui ir traukiniui, per kuriuos žuvo žmonių.
Šie įvykiai rodo, kad bepiločių orlaivių grėsmė nebėra vien Ukrainos mūšio lauko problema. Dronų skrydžiai ir jų nuolaužos vis dažniau tampa saugumo klausimu ir kitoms regiono valstybėms.
Atsakymo į svarbiausią klausimą kol kas nėra
V. Zelenskio pareiškimas neišvengiamai kelia klausimą, ar Rusija iš tiesų mėgino surasti ir atakuoti Ukrainos prezidento lėktuvą.
Kol kas į šį klausimą nėra galutinio atsakymo. Patys dronų įskridimo į Moldovos oro erdvę faktai yra patvirtinti, tačiau jų konkretus taikinys nėra viešai nustatytas. Rusijos atstovai anksčiau yra neigę, kad Zelenskio lėktuvui kilo tiesioginė grėsmė.
Vis dėlto pats faktas, kad Ukrainos prezidento skrydžiai turėjo būti koreguojami dėl Rusijos dronų, rodo, kaip sudėtinga tapo keliauti regione, kuriame karas jau daugiau kaip ketverius metus nesibaigia.
O naujausi V. Zelenskio žodžiai dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad karo pasekmės jaučiamos gerokai toliau nuo Ukrainos fronto linijos.
