Sekmadienį naktį iš namų išėjusio ir mįslingai dingusio 15-mečio Mato Kalinausko istorija sukrėtė Lietuvą, primindama pernai dingusio 15-mečio Mykolo atvejį.
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje neslūgsta nerimas dėl dingusio Mato. Raudonojo kryžiaus draugijos savanoriai, policija, šauliai ir ugniagesiai aktyviai vykdo paieškas ir prašo visuomenės pagalbos.
Vaikino paieškai „Facebook“ platformoje sukurta grupė „Mato paieška“. Mato mama praneša: „Paskutinį kartą matytas naktį 04:21 išeinantis iš Lemon Gym sporto klubo Antakalnyje (Vilnius). Po to informacijos apie jaunuolio judėjimą nėra.“
Artimieji, visuomenė ir paiešką vykdančios grupės tikisi kuo greičiau rasti paauglį, tačiau Mato atvejis rodo, kad vis daugiau jaunuolių Lietuvoje patiria psichikos sveikatos sunkumų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
Psichologė Šarūnė Vienė teigia, kad jaunuoliai dažnai bėga iš namų arba maištauja, kai jaučiasi nesuprasti arba kai šeimoje kyla problemų, pavyzdžiui, nesantaika, skyrybos ar smurtas. Tokios situacijos verčia juos rinktis kraštutinius sprendimus.
Vaikai dažnai negali pirmieji užmegzti ryšio su suaugusiais, todėl tėvams būtina inicijuoti bendravimą ir pažinimą. Nesulaukus paramos, vaikai savo vidinį skausmą gali išreikšti nederamu elgesiu.
Vaikų gebėjimas tvarkytis su emocijomis tiesiogiai priklauso nuo santykių šeimoje. „Vaikai, jaučiantys supratimą ir palaikymą šeimoje, lengviau susidoroja su iššūkiais“, – sako Š. Vienė.
Metų laikai taip pat daro įtaką psichologinei būklei. Po vasaros grįžtantys žmonės dažnai patiria stresą ir psichologinį nuovargį. Vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, kur patiria akademinį spaudimą, patyčias ar sunkiai prisitaiko.
Psichologė pastebi, kad rudenį jaučiamas emocinis disbalansas dėl trumpo dienų ilgio ir saulės trūkumo. Toks sezoninis depresija gali paaštrinti esamus sunkumus.
Dabartinėje visuomenėje streso šaltinių padaugėjo, o technologijos ir socialiniai tinklai smarkiai paveikia jaunimo emocinę būklę. „Žmonės jaučia spaudimą būti kitokiais, lygintis su kitais, o tai sukelia didelį stresą“, – sako Š. Vienė.
Nors streso šaltinių daugėja, pastebimas teigiamas pokytis – vis daugiau žmonių kalba apie psichinę sveikatą ir ieško pagalbos.
Ženklai, rodantys, kad žmogus gali išgyventi emocinę krizę, apima staigius elgesio ar nuotaikų pokyčius. „Artimieji turėtų būti atidūs nuotaikų svyravimams“, – pabrėžia psichologė.
Dar vienas svarbus ženklas – atsiribojimas ir izoliacija. Žmonės, patiriantys sunkumų, dažnai vengia socialinių situacijų ir susikoncentruoja į savo išgyvenimus. Sunerimti reikia, kai žmogus pradeda kalbėti apie beprasmybę veikti – tai gali būti pagalbos šauksmas.
Fiziniai ženklai, tokie kaip miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis ir apetito pokyčiai, taip pat rodo emocinį stresą. „Šeimos nariai gali pastebėti šiuos pokyčius ir tai yra ženklas, kad reikėtų atkreipti dėmesį į žmogaus būklę“, – teigia psichologė.
Ekspertė pataria, kaip elgtis pastebėjus pagalbos šauksmo ženklus: „Svarbu neignoruoti šių ženklų ir parodyti empatiją. Dažnai artimieji išsigąsta ir pradeda kritikuoti, o tai dar labiau sustiprina jausmą, kad žmogus nesuprastas.“
Artimieji turėtų megzti pokalbį apie žmogaus problemas, parodyti, kad jis nėra vienas ir suteikti viltį. „Būkime nuoširdūs ir, jei negalime padėti patys, suraskime profesionalią pagalbą“, – sako specialistė.
Tėvams, nepavykstant pasiekti vaiko, reikėtų analizuoti savo veiksmus ir aplinką, ieškoti pagalbos iš draugų. „Ryšys su vaiku turi būti formuojamas nuo mažens, tačiau niekada nėra per vėlu. Kokybiškas laikas kartu sukuria erdvę, kurioje paauglys gali jaustis saugus ir atsiverti“, – sako Š. Vienė.
Jei vaikas pasakys, kad vartoja narkotikus, tėvų reakcija gali būti lemiama. „Jei reakcija bus negatyvi, vaikas užsidarys ir nesidalins savo problemomis“, – teigia psichologė.
