Kai kurie gyventojai piktnaudžiauja bedarbio statusu, vengdami priimti darbo pasiūlymus ir visą laiką išnaudodami nedarbo išmoką, o po trumpo darbo laikotarpio vėl grįžta į Užimtumo tarnybą ir toliau gauna pinigus. Tokie žmonės dažnai išlieka bedarbiais ilgus metus – net po 4 ar 5 metus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs gyventojas, kuris, išbuvęs Užimtumo tarnyboje 8 mėn., po to įsidarbino, tačiau po poros mėnesių nori vėl išeiti. Jis klausia, ar galės vėl užsiregistruoti ir gauti nedarbo išmoką kol susiras naują darbą.
Kada vėl galima gauti nedarbo išmoką?
Užimtumo tarnyba primena, kad teisę į nedarbo išmoką turi tik tie asmenys, kurie:
- yra darbingame amžiuje ir turi bedarbio statusą,
- per paskutinius 30 mėn. dirbo bent 12 mėn. ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Nedarbo išmoka teikiama per 9 mėn., ir jei asmuo įsidarbina neišnaudojęs visų 9 mėn. išmokai gauti, išmoka gali būti atnaujinama, jeigu asmuo vėl užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje per 6 mėn. nuo paskutinio įsidarbinimo. Tuo atveju, išmoka tęsiama nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Tačiau, jeigu per šį pusmetį asmuo neįgyja bedarbio statuso arba jau gavo visus 9 mėn. nedarbo išmoką, kitą kartą ją galės gauti tik po 12 mėn..
Ilgiausiai gaunama nedarbo išmoka
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti apie 152,9 tūkst. bedarbiai, kas yra 4,6 proc. daugiau nei 2023 m. Nedarbo lygis Lietuvoje siekia apie 8,4 proc.
Vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. yra 223 dienos (apie 7 mėn. ir 2 sav.), tačiau kai kurie asmenys gauna nedarbo išmoką net 5 metus iš eilės. Tokiems žmonėms išmokos gali būti pertraukiamos ir vėl atnaujinamos, o bendras laikotarpis siekia net 5 metus.
Nedarbo išmokos dydis ir skaičiavimas
Nedarbo išmoka sudaro pastovią ir kintamą dalis:
- Pastovi dalis yra 23,27 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 m. MMA siekia 924 eurus, tad pastovi dalis – 215,01 eurų.
- Kintamoji dalis priklauso nuo asmens pajamų per pastaruosius 30 mėn. ir skaičiuojama kaip procentas nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei asmuo uždirbo 800 eurų per mėnesį, pirmus 3 mėn. jis gaus 525,33 eurus. Vėliau, per 4-6 mėn., suma sumažės iki 463,25 eurų, o per paskutinius 3 mėn. – iki 401,17 eurų.
Pratęsimas ir maksimalus išmokos dydis
Nedarbo išmokos gali būti pratęsiamos:
- 2 mėn., jei bedarbiui iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija.
- Iki 30 d., jei asmuo dėl ligos ar traumos tapo laikinai nedarbingu.
- Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui – jei bedarbė moteris tuo metu gauna nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
Maksimalus nedarbo išmokos dydis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį gali siekti 1270,42 eurų, tačiau vidutinė išmoka spalio mėn. buvo tik 593,6 eurai.
Kada gresia netekti išmokų?
Bedarbio statusas ir išmokos gali būti atimtos, jei asmuo be pateisinamų priežasčių:
- atsisako sudaryti individualų užimtumo planą,
- nepriima darbo pasiūlymo ir nesisiūlo darbo paieškos per 12 mėn.,
- nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo priemonėse, arba atsisako dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.
Dėl šių pažeidimų 2024 m. spalio 31 d. bedarbio statuso neteko beveik 18,4 tūkst. asmenų. Tokiems žmonėms bedarbio statusas bus atnaujintas tik po 6 mėn..
M. Kozič taip pat pabrėžė, kad asmenys, kurie nedirba ir neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, ne tik negauna nedarbo išmokos, bet ir privalo patys mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).
