Kovo 8-oji šiandien daugeliui asocijuojasi su gėlėmis ir sveikinimais moterims, tačiau šios datos istorija slepia gerokai sudėtingesnį naratyvą. Tiek pasaulyje, tiek ypač Sovietų Sąjungoje Tarptautinė moterų diena buvo ne romantikos kupina proga, o politinis įrankis – nuo socialistinių kovų už teises iki sovietų propagandos, kuria mėginta įrodyti tariamą „sovietinės moters išsilaisvinimą“.
Tarptautinė moters dienos atsiradimo istorija yra gana paini. Moters dienos ištakos dažnai siejamos su dar 1857 m. kovo 8 d. Niujorke įvykusiu tekstilės darbuotojų streiku, kuriame, kaip aiškina istorikė Temma Kaplan, buvo protestuojama prieš mažus atlyginimus, 12 valandų darbo dieną ir didėjantį krūvį.
Visgi, Prancūzijos mokslininkai abejoja šia kilmės istorija ir teigia, kad streikas buvo išgalvotas, siekiant suteikti šiai šventei įtikinamą, nesocialistinę praeitį.
Pasak T. Kaplan, tikroji Tarptautinės Moters dienos istorija prasidėjo 1889 m. liepos mėn., kuomet Vokietijos socialdemokratų partijos moterų laikraščio „Gleichheit“ redaktorė Clara Zetkin dalyvavo mitinge Prancūzijoje.
Ten susirinkusios kairiosios grupės paragino surengti Gegužės 1-osios demonstraciją už darbuotojų teises. Tuo tarpu C. Zetkin pradėjo kloti pamatus, kad galiausiai Moters diena būtų paskelbta komunistine švente.
Jau 1909 m. vasario mėn. JAV įvyko judėjimas dėl moterų teisių, kurį suorganizavo rusų pabėgėlė ir Amerikos socialistų partijos aktyvistė Theresa Malkiel.
Amerikos socialistai paskutinį vasario sekmadienį paskelbė Nacionalinę moters dieną. Sekmadienis buvo pasirinktas neatsitiktinai – tai buvo vienintelė diena, kai darbuotojai turėdavo laisvadienį.
Bėgant metams, ši šventė tapo galingu būdu moterims išsakyti savo nuomonę ir protestuoti prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Pavyzdžiui, 1917 m. kovo mėn. karo dienos šventės padėjo įžiebti revoliuciją, kai dešimtys tūkstančių moterų susirinko Petrograde, Rusijoje, paminėti šventės, taip pat reikalauti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir protestuoti prieš maisto trūkumą.
Demonstracijos virto didžiuliu streiku. Per kelias valandas 100 tūkst. darbininkų, įskaitant vyrus, išėjo iš savo darbo vietų prisijungti prie demonstrantų.
Judėjimas, kaip nurodo „National Geographic“, per kelias dienas išaugo iki 150 tūkst. streikuojančių darbininkų. Galiausiai prie žygeivių prisijungė net Rusijos armija, nutraukusi paramą carui Nikolajui.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šventė įgavo pagreitį ir prarado daugelį savo sąsajų su socializmu ir radikalia politika.
Kai 8-ąjame dešimtmetyje moterų išsivadavimo judėjimas apėmė visą pasaulį, Jungtinės Tautos 1975-uosius paskelbė Tarptautiniais moters metais ir pirmą kartą paminėjo šią šventę.
Po dvejų metų, 1977 m., kovo 8-oji buvo paskelbta Tarptautine moters diena.
Kovo 8-oji sovietmečiu
Tuo tarpu Sovietų Rusijoje Moters diena buvo perinterpretuota pagal šalies propaguotus ideologinius standartus.
Nors Sovietų Sąjungoje Kovo 8-oji oficialia švente tapo tik 1966 m., kuomet ši diena buvo paskelbta nedarbo diena, jos užuomazgos kilo kartu su pasauliniais įvykiais dėl moterų teisių.
1917 m. moterų streikas Rusijos imperijoje paklojo pamatus Kovo 8-osios dienos šventimo praktikoms.
Jau 1920 m. laikraštis „Pravda“ paskelbė, kad „norint išnaikinti moterų išnaudojimą, būtina nugalėti kapitalizmą“ ir „padėti kapitalistinių šalių darbininkei kovoti už socializmą“.
Moterys sovietinėje spaudoje buvo sveikinamos taip: „Su švente, brangiosios draugės“, „Garbė ir šlovė komunizmo statytojoms, kovotojoms už taiką.“
Todėl vėlesniais metais Kovo 8-oji tapo diena, kai darbininkai gamyklose rengdavo iškilmingus susitikimus, kuriuose kalbėdavo apie moterų pasiekimus sovietinėje pramonėje.
Itin populiaria praktika Kovo 8-osios dienos progai paminėti tapo atvirukų įteikimas moterims, kuriuose dažniausia buvo vaizduojamos gėlės ir sveikinimai.
Be to, kaip manoma, Vladimiro Lenino žmona pasiūlė šios dienos proga moterims dovanoti mimozos gėles, nes kitų gėlių tokiu sezonu SSRS buvo itin sunku surasti.
Ar tikrai turėtume švęsti Kovo 8-ąją?
Iš esmės, už visų šių išorinių atributų slypėjo kur kas gilesnis sovietinis ideologinis naratyvas. Sovietų Sąjungoje Kovo 8-oji buvo ne tik šventė, bet ir idėja formuoti „teisingą“ moters įvaizdį – darbščios komunizmo statytojos.
Ši diena taip pat buvo naudojama pabrėžti tariamą SSRS pranašumą prieš Vakarus. Propagandoje nuolat kartota, kad kapitalistinėse šalyse moterys vis dar engiamos, o SSRS esą jau pasiekė tikrą lygybę.
Todėl Kovo 8-oji tapo ir savotiška proga demonstruoti „sistemos pasiekimus“, nors kasdienybėje diskriminacija ir konservatyvūs lyčių vaidmenų modeliai niekur nebuvo dingę.
Ir žinoma, Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, šios datos suvokimas vis dar susiduria su dviprasmiška istorine našta.
Viena vertus, Kovo 8-oji yra neatsiejama nuo pasaulinio moterų teisių judėjimo, kita vertus – daugelis dar prisimena ją kaip sovietinę ideologinę šventę, kurioje gėlės ir šypsenos dažnai užgoždavo tikrąsias kovos už lygybę priežastis.
Būtent dėl šios sudėtingos praeities šiandien vis dažniau diskutuojama, kokią prasmę Kovo 8-oji turėtų įgauti Lietuvoje.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
