Vaizdas šiame Lietuvos mieste gąsdina – įspėjimas sukėlė ant kojų

Šeškuose šalia Lėvens gyvenanti Dalia Remeikaitė pasakoja, jog ruošdamasi potvyniui plėvele užklijavo namo durų apačią.

Tičkūnuose šalia Lėvens stovinčioje šimtametėje senelių sodyboje įsikūrusi Eugenija Miškienė guodžiasi, kad pavasariais upei virstant mariomis ir užliejant visas kitas sodybas, jos kiemą potvynis kol kas aplenkė.

„Žinojo senieji žmonės, kur statytis namus. Rinkdavosi kuo aukštesnę, sausą vietą“, – pakomentavo E. Miškienė.

Vanduo iki pavojingos ribos pakilo ir per Panevėžį tekančiame Nevėžyje.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigė, jog nerimas, kad sodybos gali atsidurti po vandeniu, šalia upių įsikūrusius žmones apėmė kovo 14-ąją, šeštadienį.

„Kėlė ant kojų rajono gyventojai ir mane, ir merą, ir Panevėžio bei Paįstrio seniūnus. Nesitenkino paskambinę kuriam vienam, išsigandę visų mūsų telefonų numerius rinko paeiliui“, – pasakojo administracijos vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) šeštadienį, apie 13 val., Pamarliškių ir Tičkūnų gyventojus įspėjo dėl galimo kelių ir namų apsėmimo Lėvens upėje kylant vandens lygiui. Anot ugniagesių, apsėmimas galimas dėl Lėvens upėje esančių ledo sangrūdų.

Vietinius išgąsdinęs besiartinantis vanduo popietę nustojo kilęs.

„Vanduo buvo priartėjęs prie vienos Tičkūnų sodybos. Kitose vietose esančioms sodyboms grėsmės nebuvo. Įspūdingiausi išsiliejusių upių vaizdai dar ir dabar tebėra Berčiūnuose. Sanžilės vanduo išsiliejo tiek, kad kone priartėjo prie bažnyčios“, – teigė E. Toliušis.

Visą savaitgalį Panevėžio rajono upių vandens kilimą stebėjo budėję priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai, o lygį tikrino kas dvidešimt minučių.

Po rajoną savaitgalį teko važinėti ir merui Antanui Pociui, ir seniūnijų vadovams.

„Dabartiniais stebėjimų duomenimis, vanduo jau ėmė slūgsti“, – vakar priešpiet teigė E. Toliušis.

Pasidomėti, kaip atrodo upių semiamas Panevėžio rajonas, nusprendę „Sekundės“ korespondentai

kelionę per rajoną pradėjo nuo Tičkūnų.

Važiuojant paupiu nuo Piniavos palei sodus Tičkūnų link, matyti gerokai iš krantų išsiliejęs Lėvuo, atrodo, lyg važiuotum ežero pakrante.

Viena netoli upės stūksanti sodyba kone pradėta semti.

Ar būta vandens jos kieme, pasiteirauti nepavyko, šeimininkų nebuvo namie.

Gretimoje sodyboje gyvenanti senjorė Eugenija Miškienė paaiškino gerai ir nemačiusi, ar kaimynai skendo.

„Prisistatė namų paupy, kur neskęs“, – svarstė senjorė.

Ji sako gerai prisimenanti, kaip jos tėtis mokė tuos, kas Tičkūnuose gavo sklypus, arba prisivežti žemių ir tik iškėlus sklypus pradėti statybas, arba visai nestatyti, nes potvyniai užlies namus.

„Nepaklausė tėvuko naujieji kaimynai. Todėl skendo jų namai ne vieną kartą. Mes gyvename ant kalniuko, pas mus visada sausa“, – patikino E. Miškienė.

Palikę Tičkūnus, atvykome prie naujojo Piniavos paplūdimio.

Jis išmirkęs, bet užlietas ne visas.

Ištvinusio Lėvens srovė labai stipri.

Prie jo būriavosi suvažiavusieji pažiūrėti pavasarinės stichijos.

Dviračiu atmynęs Bronius, gyvenantis soduose šalia upės, pasakojo kelias pastarąsias naktis ramiai nemiegojęs.

Jis gerai atsimena prieš daugiau nei dešimtmetį buvusį potvynį, kai užlietuose namuose jau buvo pavojinga pasilikti.

„Šiemet neskęstame. Gal nebekils upė, neteks kraustytis iš namų“, – vylėsi Bronius.

Šeškuose prie pat Lėvens namus pasistačiusi Dalia Remeikaitė pripažino taip pat išgyvenusi nerimastingą savaitgalį.

Ji pasakojo net namo durų apačią klijavusi lipnia plėvele, kad apsaugotų nuo vandens, jei šis imtų semti sodybą.

Nors Lėvuo gerokai išsiliejo iš krantų, laimei, iki D. Remeikaitės sodybos nepakilo.

„Bet nerimo tikrai būta“, – pripažino Šeškų gyventoja.

Važiuojant keliu Panevėžys–Šiauliai, matyti apsemti Berčiūnai.

Žvelgiant į gyvenvietę nuo tilto, regis, kad apačioje – ne upė, o tikras ežeras.

Išsiliejusi Sanžilė apsėmusi pievas, o prie maudyklų esančios persirengimo kabinos atrodo tarsi stovėtų ežero viduryje.

Nedaug trūksta, kad vanduo pakiltų iki pat Berčiūnų bažnyčios pamatų.

Pažiūrėti tokio nekasdienio reginio vakar į Berčiūnus suko nemažai automobilių.

Berčiūnuose gyvenantis Daugailis Pavilionis pripažino, jog ištvinusios Sanžilės vaizdas įspūdingas, tačiau, laimei, potvynis negrasina vietinių sodyboms.

Pasak D. Pavilionio, aukščiausiai vanduo buvo pakilęs sekmadienį, o pirmadienį jau aiškiai matyti, kad potvynis slūgsta.

Berčiūniškis atkreipė dėmesį, kad ankstesnių metų potvyniai nunešdavo šiukšlių konteinerius, išrikiuotus netoli upės.

Todėl dar pernai rudenį komunalininkai konteinerius perkėlė į kitą vietą.

„Stovi dabar atliekų konteineriai prie pat paminklo Berčiūnams. Šalia plevėsuoja vėliava. Būtinai parašykite, kad kai tik nuslūgs vanduo, tuos konteinerius perkeltų į senąją vietą“, – paprašė D. Pavilionis.

Ištvinusi ne tik Lėvens upė, Sanžilės kanalas, ištvinęs ir Nevėžis.

Didžiausias vandens pakilimas per Panevėžį tekančiame Nevėžyje užregistruotas iš šeštadienio į sekmadienį naktį.

Šiuo laikotarpiu „Ekrano“ marių užtvankos uždoriai pakelti 63 cm, o Panevėžio vandens matavimo stotyje Nevėžio vandens lygis pasiekė 4,03 metro.

Hidrologiniu vertinimu, tai laikoma pavojingo vandens lygio riba, tačiau Panevėžyje realios grėsmės gyventojams ar infrastruktūrai nekilo.

„Savaitgalį Nevėžio vandens lygis buvo nuolat stebimas, vertinti visi hidrologiniai rodikliai. Mieste gyventojams ir infrastruktūrai grėsmės nekilo“, – tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Kai kur mieste apsemtos įprastai pavasarį užliejamos vietos – dviračių takai palei upę, po vandeniu atsidūrusi prieplauka Taikos al.

Savivaldybės specialistai taip pat stebi padėtį „Ekrano“ mariose, kur sparčiai tirpsta ledas.

Kol kas ledų sangrūdų susidarymo rizika neprognozuojama.

Išsiliejęs Nevėžis ir Krekenavoje.

Krekenavos regioninio parko feisbuko paskyroje savaitgalį netgi pasirodė pranešimas apie galimybę paplaukioti baidarėmis Nevėžio užlietose pievose.

Paskambinus šiam parkui vadovaujančiai Almai Kavaliauskienei, šioji patikino, jog skelbimą įdėjo nepasitaręs kolega.

„Puikiai suvokiu, kad tokia iškyla pavojinga, todėl kvietimą plaukioti iš karto pašalinome. Plaukti baidarėmis užlietomis vietomis parkas tikrai nekviečia“, – pabrėžė A. Kavaliauskienė.