Daug judėti, laikytis režimo, išsimiegoti ir tinkamai maitintis – tokie ilgaamžiškumo receptai. Tačiau naujasis Nacionalinis savijautos indeksas rodo niūroką vaizdą – Lietuvos gyventojų savijauta siekia tik 64 balus iš 100.
Ilgaamžiškumo ekspertas Vaidas Dirsė (nuotr. pranešimo spaudai/123rf/Pexels)
Vieniems lietuviams sveikata ir ilgaamžiškumas prasideda nuo subalansuotos mitybos ir judėjimo. Kitiems – nuo laimės, draugų, šeimos, gero laisvalaikio. Treti sako per daug galvos dėl sveikatos nesukantys ir būtent dėl to besijaučiantys gerai:
„Mano amžius mane įpareigoja – jei sveikai negyvensiu, gyvenimas aiškiai sutrumpės.“
„Stengiuosi valgyti daugiau daržovių, vaisių, nepersivalgyti. Valgau su saiku. Pagrindiniai dalykai tokie.“
„Manau, kad ilgaamžiškumui daugiausia įtakos turi gyvenimas laimingai. Turėti gyvenimo prasmę, gerą laisvalaikį, draugų, gražiai gyventi šeimoje.“
Lietuvos savijautos indeksas – 64 iš 100
O „Eurovaistinės“ atliktas didelės apimties tyrimas nustatė, kad Lietuvos savijautos indeksas siekia vos 64 balus iš 100.
„Mūsų bendra savijauta tikrai nėra džiuginanti – 64 balai – ir tai tikrai galima pagerinti“, – teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas ir ilgaamžiškumo specialistas Vaidas Dirsė.
Šį indeksą sudaro trys rodikliai – fizinės sveikatos indeksas (64,2), emocinės sveikatos indeksas (61,5) ir gyventojų laimės indeksas (66,0).
„Čia didelės apimties apklausa, apimanti fizinę ir emocinę sveikatą bei ilgaamžiškumo klausimus. Tai būtų toks edukacinis pirmas žingsnis parodyti, nuo ko reikėtų pradėti gerinant Lietuvos gyventojų savijautą“, – sako V. Dirsė.
„Labiausiai tokią vidutinę savijautą lemia emocinė sveikata. Kaip matėme iš tyrimo, šis indeksas buvo mažiausias. Reiškia, Lietuvos žmonės yra pavargę, emociškai išsekę ir vis dar jaučia per daug streso bei per mažai dėmesio skiria rūpinimuisi savo sveikata“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė Eglė Laskauskaitė.
Ilgaamžiškumo paslapties nėra, svarbiausia – sveika gyvensena
O ir patys lietuviai sako manantys, kad didžiausias geros savijautos priešas – stresas, persidirbimas ir sąmoningumo trūkumas, kai nespėjama pasidžiaugti gyvenimu, gerai išsimiegoti ar prižiūrėti mitybos bei fizinio aktyvumo.
Specialistai teigia, kad sveikai gyvensenai ir ilgaamžiškumui kenkia ir klaidingi įsitikinimai. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad ilgaamžiškumą labiausiai lemia genetika. Kai iš tikrųjų, anot specialistų, nuo jos priklauso tik 20–25 proc. gyvenimo trukmės, o visa kita lemia gyvensena ir aplinkos veiksniai.
Na, o kalbant apie tai, ką daryti, esą stebuklingų receptų nėra.
„Šiuo metu vis dar nėra jokio stebuklo. Vis dar galioja paprastos taisyklės – lėkštė turėtų būti spalvota, valgyti reikėtų viską ir tinkamais kiekiais“, – sako E. Laskauskaitė.
„Pradėčiau nuo miego – kokybiško miego, pasižiūrėti, kokia jo trukmė. Pabandyti įsivesti fizinį aktyvumą – tai tikrai visi galime padaryti, – prideda V. Dirsė. – 10 tūkst. žingsnių mums tikrai nereikia – užtenka 7 tūkst. O 5 tūkst. žingsnių sparčiu tempu yra geriau nei 10 tūkst. – lėtai.“
V. Dirsė sako, kad norint pagerinti savo sveikatą praverstų ir pasitikrinti biologinį amžių bei atlikti kitus individualius tyrimus, kurie parodytų, ko organizmui trūksta. Esą tuomet gyvenimo trukmę galima pailginti ir 10 metų.
„Iš kraujo galima pamatyti, koks yra tavo biologinis amžius – ne tas, kuris parašytas pase. Tai naujas prevencinės medicinos žingsnis. Išsityręs gali pamatyti, jei biologinis amžius didesnis nei tikrasis, kas tai nulėmė, ir imtis pokyčių“, – komentuoja V. Dirsė.
Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra 77,5 metų.
