56-erių ukmergiškė Dalia Mudėnienė per pastaruosius dešimtmečius išgyveno ryškų virsmo kelią – nuo didžiausio 76 kilogramų svorio iki stabilios, sportu ir disciplina paremtos kasdienybės. Moters pirmasis lūžis įvyko visiškai netikėtai, kai pamačiusi save nuotraukose po šokių suprato, kad atėjo metas pokyčiams. Nuo to momento prasidėjo ilgas ir nuoseklus darbas su savimi, kuris galiausiai atvedė prie 60 kilogramų svorio ir geriausios fizinės formos.
Vis dėlto gyvenimo išbandymai – ligos ir sumažėjęs fizinis aktyvumas – vėliau vėl pakoregavo jos kasdienybę. Šiandien Dalia naujienų portalui tv3.lt atvirai dalijasi savo patirtimi apie svorio metimą, discipliną ir tai, kodėl svarbiausia yra ne trumpalaikės dietos, o gyvenimo būdo pokytis.
Lūžis – nuotraukose pamatytas vaizdas
Dalia pasakoja, kad didžiausias jos svoris, kuris tapo ir kritiniu tašku, buvo 76 kilogramai – tuo metu jai buvo 40 metų.
Tikrasis lūžis įvyko visai netikėtai, kai ji šoko pilvo šokius, o vėliau buvo nufotografuota iš šalies. Pamačiusi nuotraukas, moteris sako, kad reakcija buvo labai stipri: „Vos neištiko infarktas“.
Tuomet ji suprato, kad nebenori taip jaustis ir turi keisti gyvenimo būdą.
„Kai rimtai pradėjau užsiimti svorio metimu ir sulieknėjau, mano svoris pasiekė 60 kilogramų. Tada buvau pačios geriausios formos ir labai džiaugiausi“, – atskleidžia ji.
Stabilų 60 kilogramų svorį Dalia išlaikė net septynerius metus – sportavo kas antrą dieną, lankė sporto klubą ir nuosekliai prižiūrėjo mitybą.
Vis dėlto vėliau jos gyvenimą pakoregavo ligos – koronavirusas ir Laimo liga, kuri, anot jos, buvo diagnozuota per vėlai ir paliko pasekmių širdžiai bei sąnariams. Dėl to ji nebegalėjo sportuoti taip, kaip anksčiau, ir per laiką svoris šiek tiek sugrįžo – dabar ji sveria 64 kilogramus.
Nepaisant to, Dalia sako neprarandanti motyvacijos ir tikina, kad į sportą sugrįš. Vis dėlto, ji priduria, kad šiuo metu turi tris dalmantinus ir yra FCI registruota veisėja, todėl kasdien daug juda ir yra fiziškai aktyvi.
„Kai kūnas turi daugiau raumenų, jis atrodo visiškai kitaip nei nesportuojančio žmogaus, net jei svoris panašus“, – sako ji.
Moteris taip pat atvirauja, kad su vyru pandemijos metu paliko Vilnių ir persikėlė į kaimo sodybą Ukmergėje, kurią vėliau rekonstravo. Visgi dabar didžiausias iššūkis – sporto klubas už 25 kilometrų, tačiau ji tvirtina vis tiek ketinanti jį pasiekti.
Atskleidė, kaip sekėsi mesti svorį
Dalia pasakoja, kad nusprendus keisti gyvenimo būdą didelę įtaką jai turėjo sūnus, kuris tuo metu jau domėjosi kultūrizmu ir skatino ją pradėti sportuoti.
„Jis buvo gerų rezultatų pasiekęs ir pradėjo mane kalbinti kūnui duoti darbo. Mano pirmasis treneris parinko protingus pratimus – po truputį pradėjau lieknėti, bet ne iš karto“, – prisimena ji.
Anot moters, būtent lėtas procesas padėjo suprasti, kad greiti rezultatai dažniausiai būna iliuzija.
Ji pabrėžia, kad lieknėjimas truko apie dvejus metus iki pasiektos norimos formos, o net ir ją pasiekus dar buvo tęsiamas darbas su savimi.
„Pradėjau naudoti tik sudėtinius angliavandenius, juos valgiau tik rytais, vėliau per pietus – tik garnyrą, o vakare rinkdavausi baltyminį maistą. Pagal savo ūgį ir svorį apskaičiavau kalorijų kiekį ir laikiausi plano“, – sako Dalia.
Pasak moters, pirmą pusmetį mityba buvo griežtesnė – ji sąmoningai ribojo angliavandenius vakare, tačiau stengėsi neperkrauti savęs draudimais. Vėliau ji įtraukė ir „cheat day“ – vieną dieną per savaitę leisdavo sau saldumynų ar kitų mėgstamų produktų.
„Tai padėjo išlaikyti balansą ir nepalūžti“, – priduria ji.
Šių produktų atsisakė visam laikui
Dalia pasakoja, kad siekdama sumažinti svorį ji sąmoningai atsisakė tam tikrų produktų visam laikui.
„Aš atsisakiau pusgaminių, greito maisto, saldumynų. Taip pat ir tarkuotų bulvių patiekalų, pavyzdžiui, bulvinių blynų ar cepelinų, nes termiškai apdorotas bulvių krakmolas virsta gliukoze ir tampa panašus į saldumynus“, – aiškina ji.
Vis dėlto moteris pabrėžia, kad nors kai kurių produktų atsisakė visam laikui, švenčių metu daro išimtis – per Velykas ar Kalėdas leidžia sau paragauti desertų, tačiau saikingai.
„Aš labiau degustuoju, o nevalgau iki soties. Lengva kontrolė, bet be kančių ir be vargo“, – sako ji.
Šiandien Dalia teigia jaučianti ryškų pokytį ne tik kūne, bet ir savijautoje – daugiau energijos, lengvumo ir pasitikėjimo savimi. Vis dėlto ji pripažįsta, kad su amžiumi lieknėti tampa sunkiau, todėl svarbiausia tampa nuoseklumas, o ne drastiškos dietos.
„Moterys pabando savaitę ar mėnesį, svoris krenta, bet ilgai taip gyventi sunku, nes valgymas yra ir emocija. Iš maisto turime gauti pasitenkinimą“, – pabrėžia ji.
Dalia akcentuoja, kad lieknėjimas turėtų būti ne trumpalaikis projektas, o gyvenimo būdas, paremtas balansu, saiku ir malonumu.
„Svarbiausia rinktis tokį maistą, kuris būtų skanus ir suteiktų gerų emocijų“, – pataria ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
