Ukrainos tenisininkė Marta Kostiuk po pralaimėjimo Mirrai Andrejevai „Roland Garros“ pusfinalyje pasidalijo mintimis apie savo pasirodymą bei visą grunto sezono eigą.
– Tu sužaidei puikų „Roland Garros“ turnyrą ir pasiekei geriausią rezultatą čia. Ką iš šių metų pasiimsi su savimi?
– Visų pirma – savo pergalių seriją. Nusinešiu ją į kapą. Taip, esu labai patenkinta savo grunto sezonu. Tik vienas pralaimėjimas. Jei kas nors būtų tai pasakęs prieš kelis mėnesius, niekada nebūčiau patikėjusi. Todėl esu labai laiminga.
– Akivaizdu, kad šis mačas tau buvo labai svarbios, nes norėjai suteikti teigiamų emocijų žmonėms Ukrainoje. Ar prieš mačą nejutai per didelio spaudimo? Šiandien neatrodei savo geriausios formos. Galbūt tau buvo sunku susitvarkyti su spaudimu?
– Paprastai, kai išeinu į kortą, aš nesijaudinu ir nejaučiu spaudimo. Galbūt prieš mačą, kaip ir visi, truputį jaudinuosi, bet kaip jau sakiau anksčiau – man nesvarbu, kas stovi kitoje tinklo pusėje. Aš tiesiog išeinu ir žaidžiu mačą. Šiandien viskas, kas galėjo jai susiklostyti gerai, susiklostė gerai. O viskas, kas galėjo nesusiklostyti man – nesusiklostė. Tokios dienos būna, ir aš tai priimu. Turiu pakankamai sunkių ir nesėkmingų dienų patirties, kad žinočiau – jos praeina. Pralaimėti bet kuriame turnyro etape nėra blogiausias dalykas pasaulyje. Tai buvo mano pirmas pusfinalis, ir aš įgavau šią patirtį. Kitą kartą, kai žaisiu pusfinalyje, galbūt jausiuosi kitaip – nežinau. Žinoma, šiandien tai nebuvo mano geriausias mačas. Bet per daug apie tai negalvoju.
– Jūs jau kelis kartus žaidėte prieš Mirrą ir laimėjote visus ankstesnius setus. Ar jos lygis jus nustebino? Ar ji žaidė geriau nei ankstesniuose jūsų mačuose?
– Manau, kad šis kortas jai tinka geriausiai iš visų turnyrų. Niekada anksčiau su ja čia nežaidžiau. Jei pažiūrėtume į jos statistiką šiame turnyre dar nuo 15–16 metų, viskas tampa aišku. Mačiau ekrane, kad jos balansas čia – 16–3. Aš į šį turnyrą atvykau su maždaug 4–7. Akivaizdu, kad tai ne pats parankiausias mano turnyras. Jos žaidimo stiliui šios sąlygos labai tinka. Vėjas taip pat jai padėjo. Aš mačo nepradėjau geriausiai, bet taip būna. Visi laimi ir visi pralaimi – tai žaidimo dalis. Galų gale, tai tik žaidimas. Taip, ji sužaidė gerai, stabiliai, beveik neklydo. Aš klydau daugiau. Ji akivaizdžiai jautėsi užtikrintai, padavinėjo daug geriau nei įprastai. Aš negalėjau daug ko padaryti, nes kortas buvo neįtikėtinai lėtas, o ji pasiekdavo beveik visus kamuoliukus. Dėl to man atrodė, kad turiu daugiau rizikuoti, todėl ir padariau daugiau klaidų. Štai ir viskas.
– Kaip ukrainietė, ką jausi šeštadienį, jei finalas bus visiškai rusiškas?
– Marta, noriu grįžti prie temos, apie kurią kalbėjome prieš turnyrą. Tada paklausiau, ar tau neatrodo, kad teniso pasaulis pamiršo karą Ukrainoje, ir tu labai jautriai atsakei, kad jau pripratai prie minties, jog žmonės tai pamiršo. Kaip manai, ar tavo rezultatai ir kitų Ukrainos tenisininkių sėkmė šiame turnyre padėjo žmonėms vėl tai prisiminti?
– Taip, be abejo. Niekada nepamiršiu ovacijų, kurias gavau po ketvirtfinalio mačo. Tai liks su manimi visam gyvenimui ir niekada nepatikėsiu jokiu žmogumi, kuris yra aukščiausio lygio tenise ir sako, kad neturi jokios įtakos. Aš tai pajutau pati. Jei tikrai nori kažką padaryti, gali padaryti labai daug. Man tai buvo įrodymas. Žinoma, esu labai laiminga, kad pasiekiau pusfinalį, bet jaučiu, kad būtent šis momentas – žiūrovų palaikymas ir jų reakcija – buvo svarbiausia šio turnyro dalis.
Bendrą „Roland Garros“ prizų fondą sudaro 61,723 mln. eurų. Visus turnyro mačus galima stebėti per „Go3“ televiziją.
