Geltonskruostis žaltys šiltnamyje: ką daryti radus gyvatę tarp agurkų?

Geltonskruostis žaltys šiltnamyje: ką daryti radus gyvatę tarp agurkų?

Netikėtas radinys tarp agurkų

Sodininkė Vilma savo šiltnamyje pastebėjo neįprastą svečią – gyvatę, kuri pasislėpė tarp augančių agurkų. Šią neįprastą akimirką ji užfiksavo nuotraukoje ir pasidalino ja su žiniasklaida.

Geltonskruostis žaltys – dažnas Lietuvos gyventojas

<pHerpetologas ir laukinės gamtos specialistas Gerardas Paškevičius, žinomas kaip „Džiunglių žmogus“, patvirtino, kad šiltnamyje įsikūrė geltonskruostis žaltys. Tai viena dažniausiai sutinkamų gyvačių Lietuvoje, kuri neretai užklysta į šiltnamius dėl palankių sąlygų – šilumos, drėgmės, grobio gausos ir galimų slėptuvių.

Žalčio elgsena ir gynybos mechanizmai

Žalčiai nėra nuodingi ir įprastai nesukelia pavojaus žmonėms. Jie vengia kontakto su žmogumi ir dažniausiai bando kuo greičiau pasprukti. Jei pabėgti nepavyksta, žaltys gali apsimesti negyvu, parodyti pilvą, išsižioti, iškišti liežuvį arba net apsipurkšti nemaloniai kvepiančiomis išmatomis, siekdamas atbaidyti potencialų plėšrūną.

Kaip elgtis radus žaltį?

Specialistas pataria nebandyti liesti, gaudyti ar žudyti gyvatės. Geriausia suteikti gyvūnui galimybę ramiai pasišalinti. Jei gyvatė užstrigo patalpoje, ją galima atsargiai iššluoti šluota į kibirą ir išleisti toliau nuo sodybos. Tokiu būdu išvengiama tiesioginio kontakto ir gyvūnas lieka nesužeistas.

Žalčio įkandimas ir pavojai

Nors žalčiai turi dantis ir gali įkąsti, tai yra paskutinė gynybos priemonė, kuri pasireiškia tik tuomet, kai gyvūnas yra gaudomas ar kitaip trikdomas. Įkandimo žymės paprastai yra daug mažų skylučių, o seilėse esantys fermentai gali šiek tiek pailginti kraujavimo laiką. Tačiau žalčio įkandimas rimto pavojaus žmogui nesukelia.

Angis – vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje

Gerokai daugiau nerimo kelia paprastoji angis, kuri yra vienintelė Lietuvoje gyvenanti nuodinga gyvatė. Tačiau net ir ji žmogaus nepuola be reikalo. Angis naudoja nuodus grobiui sumedžioti, o ne gynybai nuo žmonių. Ši gyvatė dažniausiai pasitraukia pamačiusi žmogų ir gali įspėti šnypšdama ar imituodama puolimą, jei jaučiasi grėsminga.

Kaip atpažinti angies įkandimą ir ką daryti?

Angies įkandimas dažnai palieka dvi aiškias skylutes, o kartais gali būti ir sausas įkandimas, kai nuodai nesuleidžiami. Įkandimo simptomai gali pasireikšti per pusvalandį ir apima galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą. Jei įkando angis, svarbu nepanikuoti, nevykdyti liaudiškų gydymo būdų, nedaryti žaizdų ir kuo ramiau vykti į medicinos įstaigą. Negalima užrišti įkandimo vietos ar bandyti iščiulpti nuodų.

Gyvatės Lietuvoje ir jų buveinės

Angys gyvena įvairiose aplinkose, kur gausu grobio – miškuose, pelkėse, ganyklose, net prie ūkių. Jų skaičių veikia ir medžiojantys gandrai. Žalčiai dažnai sutinkami šiltnamiuose ir sodybose, kur yra pakankamai slėptuvių ir maisto.

Apibendrinant, radus gyvatę šiltnamyje svarbiausia išlikti ramiam, neprovokuoti gyvūno ir leisti jam pasišalinti. Tinkamas elgesys apsaugo tiek žmones, tiek gyvūnus nuo nereikalingų konfliktų.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎