Lukas Starkus
Lietuviai gauna ne tik senatvės, bet ir kitas įvairių rūšių pensijas, pavyzdžiui šalpos, negalios, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijas. Šių išmokų dydis svyruoja nuo 46 iki 2 tūkst. eurų, tačiau tam tikrais atvejais gyventojai gali jų netekti.
„Sodra“ primena, kas turi teisę gauti šias išmokas, kokia jų mokėjimo tvarka bei dydis, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.
Kada „Sodra“ nebemokės senatvės pensijos?
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožatos Kozič nurodo, kad yra keli pagrindiniai reikalavimai, kurie numato, ar žmogus gali gauti senatvės pensiją.
Pavyzdžiui, senatvės pensiją gali gauti žmogus, kuris turi minimalų – 15 metų – stažą senatvės pensijai gauti.
Taip pat senatvės pensijos gavėjas turi būti sulaukęs pensinio amžiaus (nuo 2026 m. tiek vyrams, tiek moterims 65 metai).
Tiesa, M. Kozič pastebi, kad pensija neskiriama automatiškai. Gyventojas turi pateikti prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo.
Jei reikalavimus atitinkantis asmuo vėluoja teikti prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, pensija jam bus išmokama tik už paskutinius 12 mėn.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 746,4 euro.
Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensijų gavėjų. Kaip nurodo „Sodra“, tik 1 469 asmenys gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas.
M. Kozič įspėja, kad senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas kai:
- gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pvz., išsikrausto, išsideklaruoja ir gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja);
- asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- kai užsienyje gyvenantis asmuo kasmet (iki gruodžio 31 d.) nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienio valstybėje, yra gyvas ir pan.;
- pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą.
Kas gali gauti ir kada nebemokama šalpos pensija?
Taip pat pabrėžiama, kad šalpos negalios pensijos mokamos viso dydžio nepaisant to, ar dirba žmogus, ar ne.
Šalpos senatvės pensijos yra kelių dydžių. Jos apskaičiuojamos naudojant pensijų bazės dydį, kuris nuo 2026 m. siekia 261 eurą.
Pavyzdžiui, tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.
Paprastai tariant, tokiems asmenims kas mėnesį mokama apie 391,5 euro.
Tėvams (įtėviams), išauginusiems penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusiems ne trumpiau kaip 8 metus) taip pat skiriama tokio paties dydžio išmoka.
Tuo metu visiems kitiems asmenims mokama 1 šalpos pensijų bazės dydis, t. y. 261 euras.
M. Kozič įvardijo, kad šiuo metu šalpos senatvės pensiją gauna 12 130 žmonių.
Ji pridūrė, kad šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas, jei:
- gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- asmuo persikelia gyventi į užsienį;
- gyventojas įgauna teisę į didesnes arba tokio paties dydžio pensijas / išmokas Lietuvoje ar užsienyje (išskyrus našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas);
- asmuo pradeda gauti pajamas, dirbdamas Lietuvoje ar užsienyje pagal darbo sutartį ar savarankiškai;
- asmeniui paskiriama kardomoji priemonė – suėmimas;
- gyventojas atlieka laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;
- asmeniui paskiriamas priverstinis stebėjimas ar auklėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kas ir kiek laiko gauna negalios pensiją?
„Sodros“ patarėja komunikacijai aiškino, kad netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogų pripažįsta nedarbingu ar iš dalies darbingu, įgaunama teisė į negalios pensiją.
Vis tik asmuo turi turėti minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo jo amžiaus: 21 m. žmogui minimalus stažas negalios pensijai gauti yra 2 mėn., 50–mečiui – 10 metų ir t. t.
Vidutinė negalios pensija siekia 467,6 euro, ją šiuo metu gauna 117,5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
- pasibaigia išmokos skyrimo terminas;
- asmuo pradeda gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją su negalia;
- gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje;
- pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą.
Našlių ir našlaičių pensijos – kas ir kiek laiko gauna?
Teisę į našlių pensiją sutuoktiniai įgauna, jei jų žmona / vyras prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.
M. Kozič aiškina, kad 46,46 euro siekiančią našlių pensiją kas mėnesį gali gauti našliai, kurie atitinka bent vieną iš nustaytų sąlygų.
Arba tapo nedarbingi ar iš dalies darbingi dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.
„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad tie, kurie su velioniu sutuoktiniu neturėjo vaikų, našlių pensiją gali gauti, tik jei santuoka truko ne trumpiau kaip metus.
Pasak specialistės, našlių pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
Tuo metu teisę į našlaičių pensiją velionio vaikai turi, jei prieš mirtį jų mama / tėtis buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.
M. Kozič aiškina, kad našlaičių pensija mokama vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, studijuojantiems – iki 24 metų, o netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo – iki 24 ar 26 metų.
Našlaičiams yra mokama 50 arba 100 proc. mirusiojo negalios ar senatvės pensijos.
- mokinys pakeičia ugdymo programą iš dieninės į neakivaizdinę, nutraukia ar baigia mokslus;
- pensija buvo mokama tik dėl netekto dalyvumo, o našlaitis pripažįstamas darbingu;
- išmokos gavėjas pripažįstamas kaltu dėl tėvo / motinos, už kurį ir gauna išmoką, nužudymo;
- asmuo pradeda gauti našlių pensiją;
- išmokos gavėjas įvaikinamas (ne anksčiau kaip 2018 m.);
- asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje.
Valstybinės pensijos – kam skiria?
Beje, daliai gyventojų prie senatvės pensijos dar papildomai mokama ir valstybinė pensija iš valstybės biudžeto.
Paprastai tariant, priklausomai nuo valstybinės pensijos rūšies, skiriasi jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, baziniai dydžiai, mokėjimo principai ir pan.
Tačiu daugelio valstybinių pensijų galima netekti dėl aukščiau minėtų priežasčių ir taip pat:
- netekus ar atsisakius Lietuvos pilietybės;
- asmenį pripažinus kaltu už tyčinį nusikaltimą;
- pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją;
- padidėjus asmens dalyvumui, jei pensija buvo skiriama būtent dėl to;
- nebeslaugant neįgalaus vaiko, jei pensija buvo skirta būtent dėl to;
„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad nė viena pensija – ar tai būtų senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių, ar valstybinė – nėra skiriama automatiškai.
Dėl visų pensijų asmuo pats turi kreiptis į „Sodrą“ teikdamas prašymą ir, jei reikia, kitus dokumentus, pvz., įrodančius jo stažą, neįgalumą, sutuoktinio mirtį ar kt. reikalingą informaciją konkrečiai pensijai gauti.
