Per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo įsteigta 5,26 tūkst. mažųjų bendrijų (MB) – 42 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu prieš metus, skelbia „Verslo žinios“.
Anot portalo, nors dažnai daroma prielaida, kad į MB formą perėjo dirbę individualiai, statistika masinės migracijos nerodo – savarankiškai dirbančiųjų nemažėja, o individualią veiklą nutraukė ir MB įsteigė mažiau kaip 200 asmenų.
Kaip rodo pirmojo ketvirčio duomenys, savarankiškai dirbančiųjų skaičius šiemet stabiliai auga.
Individualią veiklą pagal pažymą 2025 m. pirmajame ketvirtyje vykdė 250 tūkst. gyventojų, o tuo pačiu metu šiais metais – daugiau kaip 257,7 tūkst. Su verslo liudijimu individualiai dirba beveik 72,5 tūkst. gyventojų – irgi daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Per 6 pirmąsias sausio darbo dienas įsteigtos 853 MB arba beveik 8 proc. visų naujai įregistruojamų MB per metus – 2025 m. įregistruota 10,78 tūkst. tokio tipo juridinių asmenų.
Kas paskatino tokį aktyvumą?
Manyta, kad tokį aktyvumą galėjo paskatinti nuo 2026 m. įsigaliojusi mokesčių reforma – naujai šiemet įregistruotoms MB pirmus dvejus veiklos metus nereikės mokėti pelno mokesčio, kai iki šiol tokia lengvata galiojo tik vieneriems metams.
MB patrauklumą didinti galėjo ir tai, kad padidėjo mokesčiai individualiai veiklai – pajamos iš jos įtraukiamos į bendrąjį pajamų krepšelį.
Vis dėlto Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra perspėjusi, kad šiuos veiksmus gali traktuoti kaip siekį sumažinti mokesčių naštą ir priskirti piktnaudžiavimui.
