Kamilė LukauskytėLietuvos būsto rūmai siūlo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimą padaryti privalomą. Tokia apsauga, pasak organizacijos prezidento Algio Čapliko, padėtų gyventojams išvengti didelės finansinės naštos netikėtos nelaimės atveju. Aplinkos ministerija iniciatyvą taip pat iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad draudimas turėtų papildyti, o ne pakeisti kaupiamąsias lėšas.
Pasak A. Čapliko, daugiabučio bendrosios konstrukcijos, stogas, fasadas, inžinerinės sistemos ir bendrosios patalpos priklauso visiems savininkams, todėl jų draudimas būtų būdas valdyti didelės žalos finansinę riziką.
„Gaisro, sprogimo, audros ar kitos didelės nelaimės atveju nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Jeigu pastatas neapdraustas, gyventojai dažnai neturi finansinių galimybių tokių nuostolių padengti, o tada atsiranda lūkestis, kad padės valstybė ar savivaldybė. Kitaip tariant, privataus neapdrausto turto rizika iš dalies perkeliama visiems mokesčių mokėtojams“, – Eltai teigė Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė nurodė, kad didelės žalos atvejais draudimas galėtų padėti sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą, kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių apgadinami bendrojo naudojimo objektai.
„Aplinkos ministerija iš esmės palaiko iniciatyvą sudaryti galimybę daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus drausti nuo draudžiamųjų įvykių sukeliamos žalos. Toks sprendimas galėtų būti papildoma pastato savininkų finansinės rizikos valdymo priemonė ir sudarytų galimybę draudžiamojo įvykio atveju žalą atlyginti draudimo lėšomis, o ne vien naudoti tam pastato kaupiamąsias lėšas ar rinkti papildomas įmokas iš gyventojų“, – Eltai komentavo L. Lukoševičienė.
