Lukas Starkus
Vestuvės daugeliui asocijuojasi su emocijomis, džiaugsmu ir gražiomis akimirkomis, tačiau už kiekvienos įsimintinos šventės slypi racionalūs finansiniai sprendimai. Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ žinoma Lietuvos vestuvių planuotoja, prekių ženklo „Lapės vestuvės“ įkūrėja bei žurnalo „ELLE Lithuania Wedding“ vyriausioji redaktorė Laura Vagonė atvirai pasidalijo savo įžvalgomis apie vestuvių rinkos užkulisius, biudžetų planavimą, lietuvių santykį su pinigais ir tai, už ką iš tiesų moka poros, samdydamos šventės organizatorių.
Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ žinomą moterį kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė.
Vestuvių rinkos pokyčiai ir amžinas klausimas
Prisimindama savo 20 metų karjeros kelią, L. Vagonė neslepia, kad pridėjo ranką prie visos Lietuvos vestuvių rinkos formavimo. Prasidėjusi nuo straipsnių rašymo ir nebijojimo tiesiai įvardyti situacijos, jos veikla išaugo į stiprų asmeninį prekių ženklą.
„Aš tikrai esu vestuvių rinkos Lietuvoje influencerė. Prisimenu, kaip pradėjau, kas buvo ir į ką viskas išaugo. Tikrai žinau, kad ir pati prie to esu prisidėjusi“, – teigia L. Vagonė.
Atskleisdama savo požiūrį į darbą, ji pabrėžia, kad nuo jaunystės vadovavosi taisykle: „Geriau euras į kišenę negu iš kišenės“. Išbandžiusi įvairias veiklas – nuo darbo keltų kompanijoje Švedijoje iki pareigų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) – ji sukaupė patirtį, kuri padėjo drąsiai imtis savo verslo ir nebijoti atsakomybės.
Galiausiai asmeninio vardo žinomumas tapo ir tam tikru iššūkiu plėtrai: klientai dažniausiai nori, kad šventėje dalyvautų pati Laura, o ne jos komandos atstovai, todėl verslo plėtra yra ribota.
Pokalbyje paliestas ir amžinas, jautrus klausimas – kiek gi reikia dėti į vestuvių vokelį? L. Vagonė juokauja, kad šis klausimas persekioja nuolatos – net jos draugai, pavyzdžiui, Naglis Bierancas, prieš vykdami į šventę teiraujasi jos patarimo:
„Amžinas klausimas. Naglis Bierancas neseniai klausė, kiek dėti į vokelį. Aš sakau – kiek negaila. Sakau, tau 100 eurų gaila? Sako, kad ne. Tada klausiu, o 200? Irgi negaila. O 400? Tiek jau gaila, tada dedi 300 į vokelį ir eini į vestuves. Viskas, problema išspręsta.“
Turtingiausi klientai – atidžiausi „Excel“ lentelių tikrintojai
Visuomenėje gajus mitas, kad didelius biudžetus turintys žmonės pinigus švaisto nežiūrėdami. L. Vagonė pastebi priešingą tendenciją: kuo žmogus turtingesnis, tuo atsakingiau jis vertina kiekvieną išlaidų eilutę.
„Koks bebūtų biudžetas, kokio bebūtų turtingumo žmogus, netgi gal sakyčiau, kuo turtingesnis, tuo atidžiau žiūri biudžeto eilutes. <…> Dar nesutikau tokio kliento, kuris niekada nežiūrėtų į „Excelio“ eilutę“, – atskleidžia planuotoja.
Taip pat pokalbyje išryškėjo problema, su kuria susiduriama paslaugų sektoriuje – paslaugų teikėjų baimė aiškiai įvardyti savo paslaugų kainą. Pasak L. Vagonės, daugelis vis dar jaučiasi nesaugiai ar nepatogiai kalbėdami apie pinigus:
„Man kainos neįvardijimas arba baimė ją pasakyti yra tiesiog nesuvokiami. <…> Juk tai tavo parduodama paslauga, tavo kaina yra tokia.“
Biudžeto ribos: nuo 30 tūkst. iki milijono eurų
Paklausta apie vestuvių biudžetus, L. Vagonė teigia, kad jie būna labai įvairūs. Nors jos pačios fiksuotas planavimo atlygis siekia 4 000 eurų, ji neslepia, kad turint 30 000 eurų biudžetą 50-iai žmonių, verta apsvarstyti, ar tikrai verta samdyti brangų planuotoją, nes didelė dalis sumos tiesiog išleidžiama organizatoriaus paslaugai, užuot buvusi skirta svečių komfortui.
L. Vagonė prisimena, kad jos praktikoje yra buvę ir milijoninių biudžetų, o didžiąją dalį sumos užsienyje gali sudaryti vien vieta:
„Būta ir milijono euro biudžetų, ir ne kartą. <…> Jei viešbutis Pietų Prancūzijoje geras ir norisi jį visą išsinuomoti, jie iškart skaičiuoja, kiek papildomai teks sumokėti už restoranų uždarymą. Tad vien vietai išleisti pusę milijono galima labai paprastai.“
Kur verta investuoti, o kur ne?
Planuojantiems vestuves L. Vagonė pataria netaškyti pinigų paviršutiniškam blizgesiui, smulkiems niekučiams ar beprasmėms dovanėlėms svečiams, kurios neturi jokios emocinės vertės:
„Daryti jas vien dėl to, kad daryti – nėra verta. Jos turi vis tiek kažkokią šilumą nešti. Jeigu tai yra medus iš tėvų ūkio, tada jis turi vertę, tada faina.“
Svarbiausia šventėje – emocija, kokybė ir pasirūpinimas svečiais.
„Verta investuoti į kokybę ir į nevienadienius dalykus. <…> Siūlau netaškyti niekam pinigų, ar tai būtų labai didelis biudžetas, ar mažas biudžetas. Pavalgęs, atsigėręs ir nesušalęs svečias – puikus svečias. <…> Jei šalta, vakarėlis gali labai greitai baigtis. Tai svarbiausi šventės organizavimo dalykai, o visa kita – tik detalės“, – pabrėžia ji.
Taip pat L. Vagonė ragina investuoti į gilią emociją kuriančius sprendimus: gyvą aukščiausio lygio muziką, kokybiškas patirtis ar išskirtinius pasirodymus, kurie įsimena ilgam.
Pasak L. Vagonės, įspūdį palieka ne tiesiog „garsūs atlikėjai“, o tikras talentas bei emocinis išgyvenimas. Planuotoja prisimena pavyzdį iš savo praktikos, kai klientas buvo užsakęs visą orkestrą:
„Tai buvo tikriausiai gražiausia mano gyvenime patirtis per vestuves, man bėgo ašaros. <…> Sakau: „Net aš iš grožio verkiu“.Buvo labai labai gražu.“
Už ką iš tiesų moka poros?
Atsakydama į klausimą, ką iš tiesų perka klientai, samdydami vestuvių planuotoją, L. Vagonė pabrėžia, kad tai – ne tik tiekėjų sąrašo sudarymas ar dekoracijų derinimas.
„Didžioji dalis mano uždarbio, man atrodo, yra už psichologinį palaikymą, kai jauti spaudimą iš visų pusių. <…> Vestuvių planuotoja pirmiausia padeda atsikratyti streso, sprendžia konfliktus ir teikia emocinę paramą.“
Ji taip pat priduria, kad nors imasi didelių honorarų, vis dar jaučiasi jautriai, kai šventės metu jaunieji ar jų tėvai viešai skiria padėkos žodžius:
„Jaučiuosi labai nepatogiai, kai per didelę šventę tėvai atsistoja dėkoti: „Ir norime padėkoti Laurai…“Galvoju – juk jūs man mokėjote, kam man dėkojate? Bet iš tikrųjų labai smagu. Visada susigraudinu, kai girdžiu tokius žodžius.“
Lietuvos vestuvių rinka per kelis dešimtmečius pasiekė itin aukštą lygį, kurį L. Vagonė drąsiai lygina su pasauliniais standartais. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar šventė vyksta prabangioje Italijos viloje, ar Lietuvoje, sėkmingų vestuvių paslaptis išlieka ta pati – teisingas prioriteto atskyrimas tarp finansinio racionalumo, pagarbos svečiams ir tikrųjų emocijų.
