Lukas Starkus
Kovo 18 d. atnaujinus pacientų pavėžėjimo tvarką pasipylė gyventojų skundai, kad paslauga tapo mažiau prieinama. Pasak Karštosios linijos 1808 vadovės Rasos Atkočiūnienės, pacientų pasimetimas dėl pasikeitusių kriterijų – tik vienas iš šiuo metu kylančių iššūkių.
Vyriausybė neseniai patvirtino atnaujintą nutarimą, pagal kurį nustatyti nauji kriterijai pavėžėjimo paslaugai gauti.
Pokyčius Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje neseniai pristačiusi R. Atkočiūnienė pasakojo, kad vienas pagrindinių pasikeitimų yra tai, kad pakilo pacientų, kurie gali naudotis paslauga, amžiaus cenzas.
„Buvo 75 m., o dabar – 80 m. ir vyresni. Dalyvumo lygis, iki šiol buvęs 55 proc., šiuo metu yra 40 proc. Jeigu anksčiau negaliai užteko turėti bet kokį lygį, tai šiuo metu ji turi būti vidutinė arba sunki.
Medicininės indikacijos per daug nesikeitė – judėjimo, psichikos, kalbos, regos ar klausos sutrikimai išliko tie patys. Poreikis specialiam transportui – gulinčiųjų pervežimui ar neįgaliojo vežimėliui – taip pat išliko.
Pagrindinis pokytis tas, kad chemoterapijai ir kitiems onkologiniams pacientams siuntimuose būtinai turi būti nurodyti ligos kodai. Dar viena naujiena – paliatyviam gydymui užtikrinti galime pervežti pacientus tarp gydymo įstaigų. Taip pat atsirado Bartelio skalė, kurią kiekvieną kartą gydytojas vertina individualiai“, – vardijo ji.
Iš gyventojų – skundų lavina
„Karštosios linijos“ vadovė neslėpė, kad pasikeitus tvarkai pasipylė gyventojų nusiskundimai. „Girdėjome ir matėme labai daug nepasitenkinimo, pykčio bei skundų sulaukėme tiek mes, tiek ministerija“, – sakė R. Atkočiūnienė.
Vis dėl to ji teigė, kad pacientų, kurie neatitiko kriterijų dėl amžiaus, medicininių indikacijų ar tiesiog neteisingai išrašytų siuntimų, būdavo visada:
„Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po atnaujinto nutarimo, ženklaus atšauktų registracijų skaičiaus dėl netinkamų siuntimų nefiksuojame. (…) Tikriausiai kiekvienas pokytis sukelia laikiną nežinomybę, kuri artimiausiu laiku turėtų stabilizuotis.“
„Karštosios linijos“ vadovė pridūrė, kad dar lapkritį atnaujinus paslaugą skambučių skaičius staiga šoktelėjo, taip pat didėja ir suteiktų paslaugų skaičius.
„Sakyčiau, kad šiuo metu esame pačioje paslaugos teikimo pradžioje. Tikimės antroje metų pusėje pasiekti tuos skaičius, kuriuos turėjome praėjusiais metais“, – sakė ji.
Pavežėjai sunkiai patenka į ligoninių teritoriją
R. Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – pavežėjams šiais metais labai sudėtinga patekti į ligoninių teritorijas. „Nors visa informacija perduodama, vis dažniau sulaukiame skambučių, kad jų tiesiog neįleidžia.
Tai kelia stresą tiek pacientams, kurie bijo vėluoti, tiek pavežėjams, kurių dienotvarkė griežtai suplanuota. Bendraujame su įstaigomis, kad tai nesikartotų“, – pasakojo „Karštosios linijos“ vadovė.
Pasak jos, nauja problema ir tai, kad atvežus gulintį pacientą procedūroms, pavežėjai negali greitai gauti lovos, kad galėtų jį perkelti.
„Ar tai lovų trūkumas ligoninėse, ar komunikacijos stoka tarp personalo – atsakyti negaliu, bet bandome tai išsiaiškinti. Ką daro „Karštoji linija“, kad pasimetimas greičiau baigtųsi? Konsultuojame telefonu ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Mūsų linija dirba visą parą, tad bet kada galime padėti teisingai ir aiškiai užpildyti siuntimus.
Turime specializuotą platformą su skiltimi gydytojams, kurioje susisteminta visa informacija ir pateikti pavyzdžiai, kaip išrašyti siuntimus, kad visi taupytume laiką“, – kalbėjo R. Atkočiūnienė.
Svarsto, kuri ministerija turėtų rūpintis pavėžėjimu
SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė teigė, kad diskusijos dėl pacientų pavėžėjimo vyksta jau ne pirmus metus, tačiau sprendimų trūksta.
„Ne viena aš iš komiteto gaunu tokius pranešimus, kad štai iš Marijampolės su pavėžėjimo paslauga atvažiavo į Mažeikius, nuvežė į Telšius, palaukė, grįžo atgal į Mažeikius ir tada – į Marijampolę. Tai kokie yra to kaštai?
Čia ne priekaištas jums, bet tik toks klausimas. Guli žmogus slaugos ligoninėje po nustatyto galvos vėžio ir jam yra paskirta konsultacija važiuoti pas chemoterapeutą. Kaip išspręsti tokią situaciją, kad žmogus neieškotų mokamos paslaugos, nes tam pacientui nebuvo suteikta pavėžėjimo paslauga, jis yra gulintis. Suprantu, kad tai yra stacionaras, bet jei žmogus nenuvažiuoja, praranda chemoterapeuto paslaugą“, – kalbėjo „aušrietė“.
Sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas patikino, kad tokiu atveju, kai pacientas yra slaugomas, už pavėžėjimą yra atsakinga įstaiga, kuri gauna apmokėjimą už paslaugą.
„Jeigu reikia pacientą pervežti į konsultacinę įstaigą, (…) įstaiga turi užtikrinti, kad pacientas būtų ten nugabentas. Lygiai taip pat su hemodialize, onkologijos dienos stacionaru, taip pat – perkėlimu į kitą įstaigą. Tai pacientas šiuo atveju pats neturėtų kreiptis. Įstaiga turi arba savo transportu tą vykdyti, arba užsisakyti mokamą paslaugą su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kad tas pervežimas įvyktų“, – pabrėžė viceministras.
Taip ir pasakykim: paslaugą gaus ne visi
Klausydama diskusijos Seimo narė Jurgita Sejonienė svarstė, kad turbūt pirmiausia reikėtų konstatuoti, jog paslaugos apimtys sumažėjo.
„Reikėtų taip ir atvirai deklaruoti žmonėms, kad paslaugos prieinamumas mažėja, indikacijos siaurėja ir kad mažiau žmonių galės gauti šitą paslaugą, o dalis, matyt, išvis jos negaus. (…) O pavėžėjimo paslaugų tikrai reikia daug pacientų ir akivaizdu, ką ir pirmininkė sakė, kad ne visada žmonės jas gauna“, – sakė ji.
Kaip žinia, ne visiems reikia slaugos, dažniausiai reikia globos. Ir už ją, matyt, turėtų mokėti ne Valstybinė ligonių kasa, o tie pinigai turėtų būti skirstomi visiškai kitaip“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Dėl siaurėjančių indikacijų pavėžėjimo paslaugoms nerimavo ir asociacijos „Gyvastis“ pirmininkė Aušra Degutytė. „Suprantame, kad tiesiog siaurėja paslaugos teikimas, bet kaip yra su pacientais, kuriems po transplantacijos reikia periodiškai vykti į konsultacijas? Jie siuntimo neturi, nes jiems jis nereikalingas, jie nuolat prižiūrimi nefrologų. Ar tokie pacientai turi galimybę gauti paslaugą?“ – klausė pacientų atstovė.
Pasak jos, iki šiol šiems pacientams, kuriems pirmais mėnesiais po transplantacijos reikia ypač saugotis bet kokio užkrato, buvo suteikiama tokia paslauga.
Sveikatos apsaugos viceministras savo ruožtu patikino, kad šį klausimą peržiūrėti dar perduos atsakingiems asmenims.
Kritikavo dėl perteklinės biurokratijos
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė savo ruožtu pabrėžė, kad pavėžėjimo paslaugos išrašymas turėtų būti paprastesnis.
Esant ilgalaikiam pacientų stebėjimui, šeimos gydytojo siuntimo nereikia, tačiau jeigu pacientui reikia pavėžėjimo paslaugos, kiekvienai konsultacijai šeimos gydytojas turi rašyti siuntimą specialistui su pažymėjimu dėl pavėžėjimo paslaugos. (…)
Kartais tam, kad siuntimai būtų teisingai parašyti, atitiktų kriterijus, būtų tinkamai matomi sistemoje, gydytojams juos tenka perrašyti tris keturis kartus“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Ji priminė, kad įvedant šią paslaugą Vyriausybė žadėjusi, kad tereikės uždėti varnelę ir nebus jokių siuntimų perrašinėjimų ar specialių siuntimų rašymų dėl paslaugos. Deja, gydytoja konstatavo, kad kuo toliau, tuo daugiau tų siuntimų yra perrašinėjama ir reikalaujama.
Ji siūlė tobulinti IT procesus, nes dabar dalis darbo dubliuojasi – pavyzdžiui, onkologiniams pacientams gydytojai priversti rankiniu būdu kopijuoti ligos kodus bei diagnozes iš vieno lango į kitą ir kelti juos į pastabas, kad pacientas apskritai galėtų gauti paslaugą.
„Dėl siuntimų išrašymo – gydytojas gali matyti visas diagnozes, kurių gali būti ir 30, bet (…) paslaugų teikėjams svarbu pažymėti tik pastabose įrašyti atitinkamą kodą, kad jie pagal nutarimą galėtų teikti paslaugą.
Iš tikrųjų situacija yra tokia, mes ją peržiūrėsim ir, jeigu bus galimybė, išrašymą tikrai pakeisime. Bet reikia ir stebėjimo, nes būklės kinta, gal pacientui pagerėja ir nereikia tos paslaugos, nes šitos paslaugos kartais gali būti ir perteklinės ir vėl nebebus tiems pacientams, kuriems reikia pinigų“, – sakė viceministras.
Galėtų sulaukti ir sankcijų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernai dėl lėšų stygiaus pavėžėjimo paslauga buvo sustabdyta, išskyrus kelias pacientų grupes. Lapkričio mėnesį paslauga buvo atnaujinta ir teikta tokiomis apimtimis, kaip iki tol. Tačiau išliekant lėšų stygiui, kaip minėta, dalis kriterijų pavėžėjimo paslaugai buvo sugriežtinti.
Be to, naujame paslaugų teikimo apraše yra numatytos ir sankcijos – nustačius pažeidimus kitų užsakymų teikimas tam asmeniui gali būti sustabdytas 3 mėnesių laikotarpiui.
Taip gali nutikti, jei pacientas neatšaukė pacientų pavėžėjimo paslaugos ir (ar) atvykus transportui nevyko į gydymo įstaigą arba pasinaudojo pacientų pavėžėjimo paslauga, bet neapsilankė įstaigoje, kurioje buvo paskirtas vizitas.
Arba tokiu atveju, jei pacientas neteisėtai užsakė paslaugą, pavyzdžiui, pasinaudojo svetimais duomenimis ir (ar) kitais neteisėtais veiksmais įgijo teisę į pacientų pavėžėjimo paslaugą.
„Pavėžėjimo paslaugas organizuojanti įstaiga turi teisę spręsti dėl kitų to paties asmens užsakomų pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo sustabdymo trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo neteisėtų veiksmų paaiškėjimo pavėžėjimo paslaugas organizuojančioje įstaigoje momento“, – rašoma nutarimo projekte.
Nuo 2024 m. liepos iki praėjusių metų pabaigos buvo atlikta daugiau nei 65 tūkst. pavėžėjimų, kurių didžiąją dalį esą sudarė pavėžėjimai specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms (57 proc.), o kita svarbi pavėžėjimų dalis teko onkologiniams pacientams (14 proc.).
Pasak projektą rengusios SAM, 2026 m. pavėžėjimo paslaugai bus skirta daugiau nei 9 mln.
Pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama nuo 2024 metų liepos 1 dienos.
