Lukas Starkus
Kiekvieno sodininko galvos skausmas – įkyrūs šliužai, trukdantys jų puikiam darbui ir stabdantys augalų augimą, tačiau yra paprastas būdas jų išvengti – pasirinkti tinkamą laiką augalų laistymui.
Šliužai tokie erzinantys dėl savo noro graužti vertingus augalus – per naktį jie gali suėsti augalus ir palikti skyles lapuose, stiebuose, žieduose ir beveik visame, ką auginate. Negana to, jie dažnai palieka sidabriškas gleivių pėdsakus.
Tinkamas augalų laistymo laikas – apsauga nuo šliužų
Nors žmonės dažnai mano, kad šliužų granulės yra pagrindinis būdas šiems kenkėjams naikinti, yra daug saugesnis ir šliužams bei jūsų augalams švelnesnis būdas, galintis padėti išsaugoti sodą, rašo express.co.uk.
Lengviausias būdas bandyti užkirsti kelią šliužams – pasirūpinti, kad tinkamu paros metu laistytumėte augalus.
Pasak „Gardeners' World“ ekspertų, laistant augalus anksti ryte, dirva iki vakaro dažniausiai išdžiūna ir tai atbaido šliužus, nes jie mėgsta drėgmę.
Šliužai aktyviausi naktį, o drėgna dirva tampa savotišku „greitkeliu“ tarp augalų. Todėl laistydami augalus kuo anksčiau, galite padaryti savo sodą mažiau patrauklų ir sunkiau pasiekamą šliužams.
Kiti šliužų naikinimo būdai
Pasak „Gardeners' World“ skaitytojų, populiariausias būdas kovoti su šliužais – rinkti juos rankomis, pasiruošus kibirą su sūriu vandeniu. Geriausias laikas tai daryti – po sutemų, ilgais vakarais tai yra jų aktyvumo metas.
Kad būtų dar lengviau, kai kurie sodininkai sukuria „šliužų kampelį“ – tamsią, pavėsingą vietą su šliužus viliojančiais dalykais. Tai gali būti senos daržovės, lapai, sausas kačių maistas, avižos ar sėlenos – jie paprastai susirenka maitintis naktį ir tada juos lengviausia pagauti.
Auginantiems augalus vazonuose, varis gali būti veiksminga šliužus atbaidanti priemonė, nes šliauždami per jį šliužai patiria savotišką „elektros smūgį“. Aplink labiau pažeidžiamus augalus galima dėti vario juosteles ir jas įkasti giliau, nes šliužai augalą gali pasiekti ir iš apačios.
Kitas būdas neleisti jiems graužti augalų – suformuoti barjerą iš jiems aštrių ar dygliuotų medžiagų. Tam galima naudoti žvyrą, akmenukus, kačių kraiką, žievę ar pjuvenas, išdėlioti aplink augalo pagrindą.
Šio metodo trūkumas tas, kad medžiagas reikės reguliariai papildyti, be to, kai kurie tyrimai rodo, kad dauguma šliužų gyvena dirvoje, o ne tik jos paviršiuje.
Alaus spąstai taip pat populiarūs, nes šliužus traukia stiprus gėrimo kvapas. Geriausia į žemę įkasti skardinę su alumi arba indą, pripildytą alaus, paliekant viršutinę dalį atvirą ir lygią su dirvos paviršiumi, kad šliužai galėtų jį rasti.
Spąstus reikės reguliariai tikrinti, ištuštinti ir papildyti, o geriausia juos statyti daržo ar lysvės, kurią norite apsaugoti, pakraštyje.
