Kamilė Lukauskytė
Lietuvos pasienyje su Baltarusija fiksuojama tendencija, kuri pareigūnams kelia vis daugiau nerimo. Migrantai pradėjo ieškoti būdų apeiti ne tik fizinį barjerą, bet ir pačią sienos apsaugos sistemą – šiemet aptikta jau 12 po siena iškastų tunelių. Valdžia pripažįsta: situacija keičiasi, todėl tenka ieškoti naujų kovos priemonių.
Lietuvos pasienis pastaraisiais metais tapo viena jautriausių šalies saugumo zonų. Nors fizinis barjeras ir sustiprinta sienos apsauga gerokai apsunkino neteisėtą patekimą į Lietuvą, naujausi duomenys rodo, kad bandantys kirsti sieną žmonės ieško vis naujų būdų.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas Seime pareiškė, kad šiemet pasienyje nustatyta 12 atvejų, kai po fiziniu barjeru buvo iškasti tuneliai, skirti patekti į Lietuvos teritoriją. Tokie atvejai užfiksuoti balandžio–rugpjūčio mėnesiais.
Pasak ministro, būtent ši tendencija dabar kelia didžiausią susirūpinimą.
Fizinis barjeras nebeatrodo pakankamas
Lietuva prie sienos su Baltarusija yra įrengusi fizinį barjerą, tačiau tunelių kasimas parodė, kad vien tvora ar kitos fizinės kliūtys ne visada gali sustabdyti bandymus patekti į šalį.
„Iškasti tuneliai po valstybės siena tampa neteisėta alternatyva nelegaliai patekti į Lietuvos Respubliką“, – Seime teigė M. Katelynas.
Tai reiškia, kad pasieniečiams tenka susidurti su visiškai kitokio pobūdžio iššūkiu. Įprastai stebint tvorą ar pasienio ruožą galima aptikti bandymus ją perlipti, prakirsti ar kitaip įveikti. Požeminės ertmės – gerokai sudėtingesnis taikinys.
Būtent todėl Lietuva jau pradėjo ieškoti technologinių sprendimų, kurie leistų aptikti tai, ko nematyti paviršiuje.
Pasitelks naują įrangą
VSAT parengė specialų priemonių planą, skirtą kovoti su tokio pobūdžio bandymais. Pasak ministro, bendradarbiaujama ne tik su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, bet ir su privačiomis organizacijomis.
Vienas svarbiausių sprendimų – georadarų bandymai. Tokia technologija gali padėti aptikti požemines struktūras ir ertmes, kurios iš paviršiaus nėra matomos.
Taip pat vykdomas specialios įrangos, skirtos požeminėms ertmėms aptikti, pirkimas.
Tai rodo, kad pasienio apsauga pamažu pereina į kitą etapą: kovojama ne tik su žmonėmis, kurie mėgina kirsti sieną, bet ir su vis sudėtingesniais būdais, kuriais bandoma apeiti apsaugos sistemas.
Nerimą sustiprino ir ankstesnis incidentas
Ši tema tapo dar jautresnė po vasarą pasienyje įvykusio incidento.
Lazdijų rajone, prie vieno iš nelegaliai iškastų tunelių, kilo konfliktas tarp pasieniečių ir iš jo išlindusių migrantų. Skelbta, kad incidento metu vienas pareigūnas buvo sumuštas, o kitą esą mėginta nusitempti į Baltarusijos pusę.
Šis įvykis turėjo ir politinių pasekmių. Po kilusios diskusijos dėl VSAT veiksmų ir tarnybos vadovybės atsakomybės iš pareigų pasitraukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Taigi tuneliai tapo ne tik migracijos, bet ir pareigūnų saugumo klausimu.
Pasienyje svarbūs tampa ir dronai
Tačiau požeminiai tuneliai nėra vienintelė problema. Lietuvos institucijos taip pat daug dėmesio skiria bepiločiams orlaiviams.
M. Katelynas teigė, kad toliau investuojama į kovos su dronais priemones. Pasak jo, bepiločiai orlaiviai tapo svarbiu įrankiu stabdant kontrabandą.
Tai reiškia, kad pasienio apsauga tampa vis labiau paremta technologijomis – nuo kamerų ir dronų iki georadarų bei požeminių ertmių paieškos sistemų.
Ar Lietuva susiduria su nauja migracijos banga?
Kol kas valdžios atstovai nekalba apie tai, kad Lietuvą būtų užplūdusi nauja 2021 metų masto migracijos krizė. Tačiau 12 tunelių per penkis mėnesius yra pakankamai rimtas signalas, kad neteisėtai patekti į Lietuvą bandantys asmenys keičia savo taktiką.
Būtent tai ir kelia didžiausią nerimą – siena vis dar saugoma, tačiau bandymai ją apeiti tampa vis išradingesni.
Dabar pareigūnams teks ne tik stebėti, kas vyksta pasienio paviršiuje, bet ir ieškoti to, kas gali būti slepiama po žeme. Naujos technologijos turėtų padėti užkirsti kelią tokiems bandymams dar prieš migrantams pasiekiant Lietuvos teritoriją.
Tačiau 12 jau aptiktų tunelių rodo viena: kova dėl Lietuvos sienos vyksta ne tik prie tvoros. Dalis jos persikėlė po žeme.
